Dominykas Liberis – jaunas automobilių fotografas – apie kurį visi sužinojo tada, kai jo darytos nuotraukos BMW koncerno užsakymu apskriejo visą pasaulį ir papuošė BMW pagrindinę būstinę Vokietijoje. Tačiau iki tokio pripažinimo, sako vaikinas, reikėjo nueiti ilgą kelią tobulinant ir savo įgūdžius, ir atrandant savo stilių.
Kitaip tariant, nuo visiško nulio, paprasčiausio pomėgio fotografuoti viską iš pradžių telefonu, po to jau ir fotoaparatu, reikėjo padaryti nemažai, kad D. Liberis taptų savotišku savo srities herojumi. Mat apie galimybę fotografuoti automobilių gamintojams ir padirbėti su tokiais milžiniškais koncernais, kaip BMW, svajoja ne vienas, susižavėjęs automobilių fotografija.
Ir būtent apie tai yra automobilių kultūros festivalio „Chill’n’Grill“ organizatorių, JDM LT komandos, drauge su mineraliniu vandeniu „Vytautas“ kuriama pasakojimų serija „From Zero to Hero“. Apie automobilių ir motociklų mėgėjus, pradėjusius nuo tiesiog didelio noro kažką daryti ir kurti, konstruoti, ir tapusiais savo srities herojais bei įkvepiančiais pavyzdžiais. Tokių žmonių, sako JDM LT komanda, pasirodo Lietuvoje turime išties daug, ir norisi, kad jie savo pavyzdžiu užkrėstų kuo daugiau lietuvių.
Daro tai, kas patinka
Fotografija D. Liberis susidomėjo tada, kai pradėjo naudoti kamerą, sumontuotą išmaniajame telefone. Pradėjęs fotografuoti, pagalvojo, jog reikia ir veidrodinio fotoaparato. Tokį įsigijęs, ilgus vakarus leido „YouTube“ žiūrėdamas vaizdo įrašus ir pamokas, kaip išnaudoti turimą įrenginį kuo geriau. Fotografavo, kaip sako, tada, viską iš eilės, ne tik automobilius, kuriuos pamėgti padėjo tėtis ir jo aistra japoniškiems modeliams.
„O tada pagalvojau, kad galbūt vertėtų apjungti tas dvi sritis, kurios man patinka – automobilius ir fotografiją“, – juokiasi Dominykas, pirmąsyk pamėginęs fotografuoti automobilius „Volkswagen“ bendruomenės susitikime ir supratęs, kad šitai jam tikrai patinka.
Kaip pasakoja fotografas, fotoaparatas jo rankose ne taip jau ir seniai – 5-6 metai. Tačiau visą tą laiką D. Liberis stengėsi fotografuoti tai, ką mėgsta labiausiai – automobilius. Ir tuo pačiu, įgyvendinti galvoje gimusias idėjas.
„Man tikrai reikia dar daug mokytis, tikrai ne viską žinau šioje srityje. O ir automobiliai tikrai nėra pats lengviausias objektas fotografijai. Tačiau labai tikiu, kad reikia daryti tai, kas tau labai patinka“, – kalba pašnekovas.
Ganėtinai ilgai, sako D. Liberis, jis tiesiog fotografuodavo tai, kas jam įdomu, visiškai nemokamai. Susiradęs įdomių automobilių modelių rašydavo visiškai nepažįstamiems žmonėms, ar gali nufotografuoti jų automobilį ir kurdavo.
„Kai tu fotografuoji tai, kas tau arti širdies, ilgainiui atsiranda tavo stilius, kuriuo išsiskiri iš kitų. Palyginti su kitais, aš fotografuoju tikrai ne taip jau seniai, bet aš jaučiu, kad jau susiformavo mano stilius, – įsitikinęs D. Liberis. – Manau, kad būtent tai lėmė, jog mane pastebėjo.“
Nusamdė BMW
Įkūręs savo „Liberium“ fotografijos puslapį ir sėkmingai fotografavęs Lietuvoje įvairiausiems užsakovams, D. Liberis vieną dieną savo elektrininio pašto dėžutėje sulaukė užsienio agentūros laiško.
„Man pasakė, kad vasarą jie rengiasi turėti projektą su vienu Vokietijos automobilių gamintoju, ar man būtų įdomu prisijungti ir fotografuoti, – prisimena jis. – Jokių detalių nebuvo atskleista. Tik pasirašęs susitarimą, kad niekam nieko nepasakosiu, sužinojau, kad užsakovas yra BMW ir fotografuoti reikės jų naują BMW M3 CS.“
Vienas iš įdomesnių momentų buvo ir derybos dėl atlyginimo. Atrodytų, kad sulaukus tokio įvertinimo norisi tiesiog šūktelėti, kad „nupirkit lėktuvo bilietą į Portugaliją, kur vyks fotoserija, apmokėkit išlaidas, ir aš su mielu noru dirbsiu su jumis“, tačiau toks žingsnis, tiki D. Liberis, būtų neprofesionalumą parodanti klaida.
„Reikėjo gerai pagalvoti, kad ir savęs nenuvertinčiau, ir tuo pačiu – gaučiau darbą“, – kalba fotografas, neatsleidęs sumos, tačiau pripažinęs, kad užmokestis buvo tikrai nelietuviškas.
Jo darytos nuotraukos apskriejo visą pasaulį, tapo oficialiomis pristatomo modelio nuotraukomis, kuriomis BMW dalinosi su ženklo gerbėjais įvairiose šalyse. Taip pat lietuvio nuotraukos papuošė oficialų BMW puslapį, o galop – milžiniškas fotografuoto modelio atvaizdas atsidūrė ir ant BMW gamyklos Miunchene, Vokietijoje, sienų.
Negaili laiko pasiruošimui
D.Liberis pasakoja, kad niekuomet negaili laiko pasiruošimui fotosesijai. Kartais net kelias dienas jis važinėja po miestus, ieško tinkamų vietų fotosesijai, tikrina įvairias galimybes, o kartais sėkmingai supuola visos aplinkybės. Būtent taip nutiko vienu istoriniu „Mercedes-Benz“, kurį jis įamžino apsuptą gausybės augalų.
„Labai mėgstu augalus, namie vos ne ant kiekvieno kampo kas nors auga. Ir norėjau šią meilę apjungti. Tik žinojau, kad „fotošopinti“, kas, žinoma, būtų lengviau ir greičiau, nenoriu. Ir taip supuolė, kad vieno iš mano draugų šeima verčiasi augalais, be to, turi didelį sandėlį, kuriame kaupia ir tikrus, ir netikrus augalus, kuriuos vėliau parduoda“, – prisimena fotografas.
Šį sandėlį D. Liberis gavo visam vakarui, tad, kaip sako, po daugybės pakeltų ir perstumtų vazonų su augalais, pavyko sukurti idealų kampelį „Mercedes-Benz“. Beliko tik pasirūpinti tinkamu apšvietimu ir rezultatas toks, jog, prisipažįsta pašnekovas, jis iki šiol patenkintas tuo, kas pavyko.
Praleido naktį muziejuje
Dar viena istorija susijusi su jo nufotografuotu „Auto Union 1000s“ modeliu, pagamintu 1959 metais.
„Vieną šaltą sausio dieną atradau „Kubilkiemio“ automobilių muziejų Marijampolėje. Pasidomėjęs jo ir savininko istorija, likau sužavėtas, kiek daug senos technikos vienas žmogus yra sukaupęs“, – pasakoja D. Liberis.
Susisiekęs su savininku, fotografas sulaukė kvietimo apsilankyti, bet vien to jam nepakako. Paprašiau leisti praleisti naktį muziejuje. Ir muziejaus įkūrėjas sutiko.
„Aišku, šaltą sausio naktį muziejuje nebuvo itin smagu, bet tikrai buvo verta. Vienas labiausiai vykusių kadrų – su šiuo „Auto Union“, kuris pastatytas kone savo privačiame kambarėlyje ir apsuptas senų kineskopinių televizorių. Man, kaip vintažinių dalykų mėgėjui, toks vaizdas – tikra palaima“, – sako jis.
Spėjo Kalėdoms
Dar viena istorija susijusi su tuo, jog ne vienerius metus D. Liberis vis žadėdavo suorganizuoti kokią nors kalėdinės tematikos fotosesiją. Bet ateidavo gruodis, Kūčios ir Kalėdos, o nuotraukų taip ir nebūdavo.
Galop suradęs idealų automobilį, bičiulio raudoną „vabalą“, nusprendė, kad dabar pats metas pasirūpinti fotosesija.
„Liko tik vienas žingsnis – gauti eglutę. O ją gavęs supratau, kad jau gruodžio pabaiga ir visiškai ant nosies Kalėdos. Kelias dienas teko praleisti dėl prasto oro, galop, gruodžio 23-ią nušvito saulė ir supratom, kad žūtbūt turim įgyvendinti idėją. Pritaisėm eglutę ant vabalo ir išvykom į miškus“, – prisimena pašnekovas, tąkart spėjęs užbaigti nuotraukas ir pasveikinti visus su švente.
Pamatė „Instagram“
Dar viena fotosesijos idėja kilo visiškai netyčia: tiesiog žiūrinėjant nuotraukas „Instagram“. Taip D. Liberio akys užkliuvo už pasakojimo apie kažkur Lietuvos kampe esantį garažą, kurio savininkas restauruoja „Volkswagen T1“ autobusiuką, ir tokių turi net tris.
„Pasisekė, kad turiu nemažai kontaktų iš Lietuvos „air-cooled“ pasaulio, todėl neilgai trukus išsiaiškinau, kas, kur ir kieno. Užteko skambučio beprotiškai draugiškam šių „Volkswagen“ savininkui Arūnui ir fotosesija buvo suderinta“, – pamena fotografas.
Pasak D. Liberio, fotosesija pavyko išties sklandžiai, nors jai sutrukdyti mėgino debesis uodų. Galiausiai pabaigus fotografuoti paaiškėjo, kad autobusiukų savininkas turi visas dirbtuves, kuriose slepiasi dar daugiau tokių modelių, tad D. Liberis gavo progą pamatyti ir dar restauruojamus automobilius.