Net ir ne itin automobilių rinkos naujienomis besidomintys vairuotojai veikiausiai ilgai nesvarstę įvardintų, kur link šiandien juda ši pramonės šaka. Jau kurį laiką iškastiniu kuru varomus automobilius pamažu keičia elektros energiją naudojančios transporto priemonės ir ateitis nuo 2035 metų siejama būtent su tokio tipo mobilumu. Tačiau pakeliui į šį tikslą gamintojai siūlo vis daugiau tarpinių variantų, kurie gali atliepti daugybę skirtingų vairuotojų lūkesčių.
Štai Japonijos gamintoja „Mazda“ ir toliau plėtoja tiek benzininių, tiek dyzelinių variklių technologijas, taip pat siūlo ir elektromobilį MX-30, o 2023 metų vasarą pristatė įkraunamąjį hibridą „MX-30 e-Skyactiv R-EV“. Tiesa, tai nėra rinkoje įprastas iš tinklo įkraunamas hibridas, mat jame greta elektros pavaros sumontuotas nedidelis rotorinis vidaus degimo variklis ir generatorius, todėl papildomą elektros energiją kelionėms šis modelis gali pasigaminti naudodamas benziną.
Praėjo maždaug dešimt metų nuo tada, kai „Mazda“ masinėje gamyboje naudojo rotorinį variklį. Tad kodėl ši technologija buvo prikelta dabar ir kodėl elektriniame modelyje?
Numalšina didžiausią baimę
Gamintojų teigimu, toks sprendimas leidžia turėti iki 85 km be jokių teršalų nuvažiuojantį automobilį, kurio nesaisto tradicinis pavadėlis – būtinas įkrovimas sustojus. Rotorinis variklis, kuriais garsėja Japonijos gamintoja, įsijungia, kai baterijos įkrova nukrenta žemiau nustatyto lygio ir ją įkrauna. Vėl viršijus šį lygį, rotorinis variklis išjungiamas ir aktyvuojamas tada, kai vėl prireikia energijos.
Viena įkrova nuvažiuojamas atstumas yra kone svarbiausias veiksnys klientams, sukantiems galvą dėl elektromobilio įsigijimo. Daugybė entuziastų jau būtų persėdę į elektrinius automobilius, jeigu ne šis rodiklis – kol kas jis labiausiai kursto dvejojančių vairuotojų baimes.
Automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, Europos šalyse daugybė šeimų renkasi gyvenimą priemiestyje, kad vaikus galėtų auginti gamtos apsuptyje, ir kasdieniais reikalais važinėja į miestus automobiliais. Tam jiems tiktų vien baterijose kaupiama elektros energija varomas elektromobilis, tačiau kartais norisi nuvykti prie jūros ar į kurortą. Sodybos bei kaimai taip pat ne visada pasiekiami ranka ir dažniausiai tai tampa kritiniu argumentu, dėl ko šeimoje pasirenkama turėti antrą transporto priemonę su vidaus degimo varikliu.
„Įkraunamieji hibridai leidžia derinti abiejų šių pasaulių privalumus viename automobilyje. Todėl net jeigu tokio automobilio įsigijimo kaina didesnė nei tradicinio modelio, galimas daiktas, jo universalumas ir pritaikomumas vairuotojams patiks ir nereikės pirkti antros mašinos. Ir didžiąją dalį kasdienių maršrutų bus galima įveikti pigiau, naudojant tik elektros energiją“, – skaičiuoja specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau yra elektromobilių, kurių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas leidžia skersai pervažiuoti visą Lietuvą ar ramiai leistis į keliones po Europą. Tačiau tokios galimybės turi savo kainą tikrąja to žodžio prasme.
„Didesnes baterijas turintys elektromobiliai kainuoja gerokai brangiau, be to, ir jų pasiūla kol kas dar nėra taip jau išplėtota, kaip, sakykime, šeimoms skirtų vidaus degimo varikliais varomų mašinų. Ši taisyklė, beje, galioja ir įkraunamiems hibridiniams modeliams – kuo didesnė jų baterija ir galimybė nepapildžius energijos nukakti daugiau kilometrų, tuo apvalesni skaičiai bus kainoraštyje“, – pastebi M. Buzelis.
Hibridų privalumai – ieškantiems universalumo
Įkraunamieji hibridiniai modeliai puikiai tinka tiems, kas ieško universalumo: galimybės nemažą laiko dalį važinėti naudojant vien elektros energiją ir be vargo vienu prisėdimu susukti daugybę kilometrų, jeigu to prireiktų.
Populiariausi yra iš tinklo įkraunami hibridai su nedidele baterija, jos energijos atsargas galima greitai papildyti įkrovimo stotelėje. Tokių automobilių savo gamoje turi visi didieji gamintojai, pavyzdžiui, „Toyota“, „Volkswagen“, „Peugeot“, „Mercedes-Benz“ ar BMW.
Paprastai, naudojantis vien elektros energija, tokiais modeliais galima nukeliauti 50–70 km, o tada aktyvuojasi vidaus degimo variklis. Priklausomai nuo modelio, jis leidžia nukakti dar 600–700 km. Dėl to bendras įveikiamas atstumas nekelia jokių rūpesčių. Sustojus papildyti baterijos energijos atsargų, toliau galima važiuoti vėl naudojant abu energijos šaltinius.
Bendrovės „Mazda“ inžinieriai išsprendė gan dažnų sustojimų įkrauti nedidelę bateriją problemą. „MX-30 e-Skyactiv R-EV“ modelyje įrengta paprasta hibridinė sistema, tačiau ji papildyta kompaktišku rotoriniu vidaus degimo varikliu, suporuotu su generatoriumi.
Ši jėgainė tiesiogiai nesuka automobilio ratų ir degalus naudoja tik tam, kad papildomai įkrautų 17,8 kWh talpos ličio jonų bateriją. Tam skirtas net 50 litrų benzino bakas. Taigi vairuotojui nebūtina stoviniuoti, jis gali nestabčiodamas naudotis hibridu taip pat, kaip didelį atstumą viena įkrova įveikiančiu elektromobiliu.
Ilgas rotorinių variklių gamybos tradicijas turinti bendrovė nutarė prikelti būtent tokio tipo motorą dėl jo kompaktiškumo – jis ypač tinka šiai pavarai. 830 cm³ tūrio variklis pasiekia 55 kW galią esant 4500 aps./min., o užima mažiau vietos nei tokios galios tradicinis variklis.
Baltijos šalyse gamintojo atstovai iki kovo mėnesio pabaigos pirkėjus vilioja ir specialiomis „Mazda“ dienų“ akcijomis, kai modeliams taikomos iki 9 000 Eur siekiančios nuolaidos.
Apklausė vairuotojus
Kai vairuotojui patogiau naudotis įkrovimo įranga, jis minėtą modelį gali įkrauti iš energijos tinklo tiek kintamosios, tiek tiesioginės srovės įkrovimo stotelėse – taip, kaip bet kurį tradicinį elektromobilį.
„Mazda“ atstovai pažymi, kad visiškai įkrautos baterijos leidžiamas nuvažiuoti 85 km atstumas buvo parinktas atlikus išsamią vartotojų apklausą apie elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų naudojimo ypatumus. Nustatyta, kad tokio atstumo pakanka kasdieniams poreikiams. Be to, automobilis turi 1,5 kW galios išorės prietaisų maitinimo šaltinį, kuris gali praversti įvairiose situacijose kelionėse ar dingus elektrai namuose.
Panašiu principu veikiančių elektrinių transporto priemonių rinkoje yra ir daugiau. Vienas iš geriau žinomų pavyzdžių mūsų šalyje yra „BMW i3 REx“ – jame įmontuotas dviejų cilindrų 647 cm3 benzininis variklis taip pat veikia kaip generatorius, pasibaigus baterijos energijai. Tačiau šiame modelyje sumontuotas tik 9 litrų degalų bakas, kuris leidžia ne tiek prailginti nuvažiuojamą atstumą, kiek apsidrausti nuo netikėtumų baterijai išsikrovus.
Anot M. Buzelio, dingus nerimui dėl baterijos energijos atsargų, išryškėja dar vienas tokio tipo mašinų privalumas – galimybė be apribojimų naudotis kita elektros energiją naudojančia įranga, kaip antai klimato kontrolės, sėdynių ar vairo šildymo sistemomis.