Įkraunamieji hibridai žada suderinti elektromobilio ekonomiškumą su įprasto automobilio laisve, tačiau dalis vairuotojų oficialiais gamintojų skaičiais vis dar abejoja. Atsakymų automobilių pramonė vis dažniau ieško ne bandymų stenduose, o viešuosiuose keliuose. Naujausiu to pavyzdžiu tapo 1 029 kilometrų kelionė per tris Baltijos šalis, įveikta sunaudojus vieną degalų baką ir vieną baterijos įkrovą.
Laboratorinius matavimus keičia realūs maršrutai
Oficialūs naujų automobilių rodikliai – degalų sąnaudos, CO₂ emisija ir elektra nuvažiuojamas atstumas – Europoje nuo 2018 m. nustatomi pagal WLTP metodiką (Pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą). Bandymas atliekamas laboratorijoje, ant važiuoklės dinamometro – ritinių stendo, palaikant 23 laipsnių temperatūrą: automobilis apie pusvalandį važiuoja tiksliai apibrėžtu 23 kilometrų ciklu, kuriame greitis siekia iki 131 km/val.
Tokia metodika leidžia objektyviai palyginti skirtingus modelius, tačiau ji neatkartoja visko, kas laukia tikrame kelyje: vėjo, lietaus, reljefo, apkrovos ar spūsčių. Todėl dalis pirkėjų, ypač rinkdamiesi hibridus, deklaruojamus skaičius vertina atsargiai, o gamintojams tenka įrodinėti, kad jų technologijos veikia ne tik bandymų stenduose.
Dėl to keičiasi ir naujų modelių pristatymo žiniasklaidai tradicijos. Užuot rengus trumpus važiavimus uždarose trasose ar kruopščiai parinktuose žieduose, žurnalistams vis dažniau patikimi kelių šimtų kilometrų maršrutai viešuosiuose keliuose, įprastame eisme. Prie profesionalių apžvalgininkų jungiasi ir turinio kūrėjai, kurių auditorijai svarbiausia – autentiški, nesurežisuoti įspūdžiai.
Kelionė per tris šalis tapo technologijos išbandymu
Šią vasarą Baltijos šalyse surengta trijų dienų kelionė „Chery Baltic Journey“ – organizatorių teigimu, pirmasis tokio pobūdžio žiniasklaidos bandomasis važiavimas, sujungęs visas tris Baltijos valstybes. Įkraunamasis hibridas „Chery Tiggo 9“ startavo Lietuvoje, o vėliau estafetės principu buvo perduotas Latvijos ir Estijos komandoms – taip sukurtas vientisas pasakojimas per visą regioną.
Per tris dienas septynvietis gamos flagmanas įveikė 1 029 kilometrus (395 km Lietuvoje, 399 km Latvijoje ir 235 km Estijoje), sunaudojęs vieną degalų baką ir vieną baterijos įkrovą. Maršrutas driekėsi greitkeliais, miestų gatvėmis ir pajūrio keliais, tad rezultatas atspindi ne laboratorines, o realias kasdienio vairavimo sąlygas regione.
Kiekvienoje šalyje automobilį perėmė vis kita komanda, sudaryta iš automobilių žurnalisto, turinio kūrėjo ir vietos atstovybės nario. Lietuvos etape dalyvavo žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius ir įvairių šalių „Metų automobilio“ konkurso komisijos narys Vitoldas Milius, turinio kūrėja Inga Žuolytė ir prekių ženklo atstovės „Stelauto“ atstovas Motiejus Musnikas.
Latvijoje prie vairo sėdo šios šalies „Metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Guntars Pulss, aktorius, muzikantas ir turinio kūrėjas Rihards Lepers bei atstovybės „WESS Select“ atstovas Emīls Muižnieks. Estijos etape dalyvavo automobilių žurnalistas Kaspar Sepp, turinio kūrėja Arabella Järvet ir atstovybės „Autospirit“ atstovas Marko Viirand.
Pasak M. Musniko, didžiausia tokio formato vertė – sąlygos, kurių neįmanoma surežisuoti.
„Norėjome, kad automobilis būtų vertinamas taip, kaip jį kasdien naudoja vairuotojai – įprastame eisme, realiu greičiu ir permainingu Baltijos oru. Kai maršrutas trunka visą dieną ir jame dalyvauja nepriklausomi žurnalistai, pagražinto įspūdžio nesukursi – matyti tikrosios automobilio savybės“, – sako jis.
Įkraunamieji hibridai perima tolimų kelionių vaidmenį
Įkraunamojo hibrido veikimo logika paprasta: kasdieniams miesto maršrutams užtenka elektros, o ilgesnėse atkarpose prisijungia vidaus degimo variklis, tad degalų galima įsipilti bet kurioje degalinėje ir kelionės nereikia planuoti pagal įkrovimo stotelių žemėlapį. Baltijos šalyse, kur atstumai tarp didžiųjų miestų siekia šimtus kilometrų, ši savybė itin aktuali.
Šio tipo automobilių pasiūla sparčiai plečiasi. Hibridines pavaras išpopuliarinusi „Toyota“ įkraunamąsias versijas siūlo ir populiariausiems savo modeliams, tarp jų – RAV4. „Volkswagen“ šią technologiją vadina „eHybrid“: naujausios kartos „Tiguan“ ir septynvietis „Tayron“ vien elektra pagal WLTP gali įveikti iki 120 kilometrų, o jų baterijas galima papildyti ir sparčiojo įkrovimo stotelėse.
Baltijos kelionėje naudotas „Tiggo 9“ varomas gamintojo sukurta sistema CSH (angl. „Chery Super Hybrid“). Ją sudaro trys pagrindiniai komponentai: specialiai hibridui pritaikytas penktosios kartos benzininis variklis, kurio šiluminis efektyvumas – naudingai panaudojamos degalų energijos dalis – siekia iki 44,5 proc., hibridinė transmisija DHT ir didelės talpos baterija. Gamintojo teigimu, toks derinys leidžia taupyti degalus įvairiomis važiavimo sąlygomis.
Pats „Tiggo 9“ – gamintojo flagmanas ir didžiausias jo modelis Baltijos šalyse: 4,81 metro ilgio, septynvietis D klasės visureigis, dydžiu prilygstantis tokiems modeliams kaip „Škoda Kodiaq“ ar „Peugeot 5008“. Bendra hibridinės sistemos galia siekia 422 AG, iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 5,4 sekundės. Deklaruojamos 6,9 l/100 km vidutinės degalų sąnaudos matuojamos su išsikrovusia aukštos įtampos baterija, o oficialios kombinuotos WLTP sąnaudos siekia 1,7 l/100 km.
Šiame kontekste kitaip atrodo ir deklaruojamas bendras 1 050 kilometrų atstumas su vienu degalų bako užpildymu ir įkrauta baterija: nedideliam hibridui toks skaičius nestebintų, tačiau tokio dydžio septynviečiam visureigiui tai – aukšta kartelė, prie kurios Baltijos šalyse įveiktas maršrutas priartėjo tikroje kelionėje.
„Labiausiai nustebino, kaip nepastebimai sistema keičia režimus: vairuotojui nereikia nieko spręsti, automobilis pats parenka, kada naudoti elektrą, o kada – benzininį variklį. Viso maršruto užteko vieno bako degalų ir vienos įkrovos – tai geriau nei bet kokia reklama parodo, kiek ši technologija pažengusi“, – pastebi „Stelauto“ atstovas.
Naujokams realūs keliai tampa svariausiu argumentu
Toks viešas išbandymas itin aktualus rinkos naujokams: naujam vardui tokia kelionė pasako daugiau nei bet koks pristatymas salone – jos rezultatą galima išmatuoti kilometrais.
„Prieš penkiolika metų taip pat buvo žiūrima į korėjiečių automobilius – iš pradžių skeptiškai, paskui smalsiai, o šiandien jie tapo savaime suprantamu pasirinkimu. Kinų gamintojai tą patį kelią eina gerokai sparčiau, o tokios kelionės procesą tik pagreitina: žmonės pamato ne stendą parodų salėje, o automobilį, kuris ką tik pervažiavo tris šalis“, – teigia M. Musnikas.
Kelionės medžiaga dar taps dokumentinio filmo, kuriame žadama parodyti visą maršrutą ir pokalbius automobilyje, pagrindu. Vis dėlto svarbiausia šios istorijos dalis jau užfiksuota: trys šalys, trys komandos ir 1 029 kilometrai, įveikti nė karto papildomai nepildžius degalų bako.
