Istorinis pasiekimas: vandenilio jėgos triumfas
2026 m. rugpjūčio 11 d. vėjo ir druskos karalystėje Bonvilyje britų inžinerijos milžinas JCB su vandeniliniu srauto linijos bolidu „JCB Hydromax“ pasiekė oficialiai FIA (Fédération Internationale de l’Automobile) patvirtintą greičio rekordą. Pilotuojamas legendinio Andy Greeno – vienintelio žmogaus, viršijusio garso greitį ant žemės – 9,7 metro (32 pėdų) ilgio geltonasis bolidas užfiksavo vidutinį 653,908 km/h greitį.
Pagal FIA taisykles, oficialus rekordas skaičiuojamas kaip dviejų važiavimų priešingomis kryptimis per vieną valandą vidurkis (siekiant kompensuoti vėjo ir trasos nuolydžio įtaką). Pirmasis A. Greeno važiavimas pasiekė 400,623 mph, o antrasis – net 412,135 mph, užtikrindamas bendrą istorinį rezultatą.
Šis skaičius ne šiaip pagerino, o tiesiog nubloškė ankstesnius vandenilinių automobilių pasiekimus:
- Jis daugiau nei dvigubai viršijo ankstesnį vandenilinių vidaus degimo variklių rekordą, kurį 2004 m. pasiekė „BMW H2R“ (298,5 km/h).
- Jis pranoko vandenilio kuro elementais (fuel cell) varomų automobilių greičio rekordą (487 km/h).
- Jis viršijo paties JCB ir Andy Greeno prieš 20 metų (2006 m.) pasiektą dyzelinių automobilių greičio rekordą su „JCB Dieselmax“ (563,4 km/h).
Kas įdomiausia, rekordinio važiavimo metu „Hydromax“ sudegino vos 2 kilogramus vandenilio ir į aplinką išmetė 18 litrų gryno vandens bei visiškai nulinį CO₂ kiekį.
Užkulisinė drama: kas vos nesužlugdė rekordo?
Nors oficiali vaizdo medžiaga demonstruoja sklandų ir užtikrintą bolido slydimą akinamai balta druska, pasiruošimas ir bandomieji važiavimai komandą laikė nuolatinėje įtampoje.
Telemetrijos anomalija variklyje
Rugpjūčio 3 d. popietę, atliekant bandomąjį važiavimą, borto kompiuteris užfiksavo staigią anomaliją priekinio variklio alyvos slėgio sistemoje. Projekto inžinierius Jamesas Ballardas vėliau paaiškino, kad alyvos slėgis nenukrito iki kritinės ribos, tačiau išmanioji telemetrijos sistema pastebėjo mikroskopinį nuokrypį nuo matematinio modelio, skirto konkrečioms variklio apsukoms, greičiui ir apkrovai. Saugumo sumetimais sistema automatiškai nurodė pilotui nutraukti važiavimą.
Aušinimo sistemos aliarmas
Netrukus po to, kai „Hydromax“ buvo užvestas stumiant (dėl itin aukštų perdavimo skaičių automobilis negali pajudėti iš vietos pats, jį turi išstumti palaikymo automobilis), vėl suveikė aušinimo sistemos įspėjimas. Andy Greenas buvo priverstas nedelsiant sustabdyti automobilį ir nutraukti važiavimą. Kadangi Bonvilio trasa kasdien uždaroma 17:30 val., o nusivylusi komanda su visa sugedusia technika turėjo grįžti į Vakarų Vendoverio viešbutį, atrodė, kad vandenilio svajonė bus palaidota
FIA „vienos valandos“ košmaras
Didžiausias iššūkis – sureguliuoti du variklius ir paruošti automobilį antram važiavimui per mažiau nei 60 minučių. Vos bolidui grįžus iš pirmojo važiavimo, mechanikų komanda turėjo dirbti kaip šveicariškas laikrodis: išleisti vandenį, užpildyti specialias talpas šviežiu ledu, papildyti aukšto slėgio vandenilio bakus, patikrinti abi Xtrac pavarų dėžes ir paruošti bolidą antrajam startui. Bet koks vėlavimas būtų anuliavęs pirmojo važiavimo rezultatą.
Inžinerinė analizė: kaip standartinis ekskavatoriaus variklis pasiekė 800 AG?
Svarbiausia projekto idėja, kuria rėmėsi JCB vadovas Lordas Anthony Bamfordas, buvo įrodyti, kad vandenilinis vidaus degimo variklis yra gyvybinga ir patikima technologija sunkiajai technikai. Todėl „Hydromax“ naudoja ne specialiai sukurtus kosminius agregatus, o gamyklinius 4 cilindrų vandenilinius variklius, montuojamus į JCB ekskavatorius.
Bendradarbiaujant su britų jėgainių specialistais „Ricardo“, gamyklinis 4,8 litro darbinio tūrio variklis buvo iš esmės perprojektuotas lenktynėms.
Gamyklinio ir lenktyninio variklio palyginimas:
| Parametras | Gamyklinis JCB vandenilinis variklis | „Hydromax“ lenktyninis variklis |
|---|---|---|
| Galia | 74–75 AG (74 bhp) | 800 AG (800 bhp) |
| Bendra galia (2 varikliai) | – | 1600 AG (1600 bhp) |
| Maksimalios apsukos (RPM) | 2 200 sūk./min. | 4 500 sūk./min. |
| Sukimo momentas | 440 Nm (325 lb-ft) | 1 762 Nm (1 300 lb-ft) |
| Kuro srauto debitas | 4 kg/val. | 50 kg/val. |
| Svoris | 500 kg | 405 kg (palengvintas naudojant motorsporto medžiagas) |
| Aušinimo skysčio srautas | 240 l/min. | 550 l/min. |
Kiekvienas iš šių variklių suka atskirą ašį (vienas priekinę, kitas galinę), taip sukuriant sinchronizuotą visų keturių varančiųjų ratų pavarą. Galios perdavimą užtikrina dvi specialiai sukurtos 6 laipsnių sekvencinės „Xtrac“ transmisijos.
Ekskavatoriaus sankaba vietoj auto sporto komponentų
Vienas įdomiausių inžinerinių sprendimų – sankabų pasirinkimas. Kurdami automobilį, inžinieriai suprato, kad net aukščiausio lygio auto sporto sankabos nesugeba atlaikyti tokio didžiulio sukimo momento ir nepertraukiamos apkrovos įsibėgėjimo metu. Išeitis buvo rasta pačios JCB gamyklos sandėlyje: bolide sumontuotos standartinės sunkiųjų JCB ekskavatorių sankabos, kurios idealiai susidorojo su milžinišku spaudimu.
Ledas vietoj radiatorių ir kiti unikalūs sprendimai
Bonvilio lygumose didžiausias priešas yra aerodinaminis pasipriešinimas. Tradicinės aušinimo grotelės ir radiatoriai sukuria didžiulę oro turbulenciją, kuri stabdo automobilį viršijant 300 mph greitį.
- Pusė tonos ledo: „Hydromax“ išvis neturi priekinių aušinimo grotelių. Vietoj jų sumontuotos dvi uždaros talpos, į kurias prieš kiekvieną važiavimą mechanikai pakrauna po 250 kg ledo (iš viso 500 kg abiems varikliams). Ledas tiesiogiai vėsina variklio aušinimo skystį ir turbokompresoriaus suspaustą orą (interkulerius). Važiavimo pabaigoje ledas virsta verdančiu vandeniu, kuris tiesiog išleidžiamas ant druskos.
- Kova su druskos pasipriešinimu po dugnu: Bonvilio druska nėra ideali danga – ji trupa ir limpa po dugnu, kurdama didžiulį pasipriešinimą. Paveldėjus technologiją iš „Dieselmax“, po „Hydromax“ dugnu buvo suformuoti specialūs kanalai ir druskos dulkių išmetimo ortakiai (angl. salt spray extractors), kurie suformuoja oro užuolaidą ir išspjauna druską bolido šonuose.
- Lėktuvo stabdžiai: Norint sustabdyti beveik 2,7 tonos sveriantį bolidą, vien parašiutų neužtenka. Bolide sumontuoti trinties stabdžiai, pasiskolinti iš regioninio keleivinio lėktuvo „ATR-72“.
Piloto įspūdžiai: vairavimas už fizikos ribų
Pasak 64 metų Andy Greeno, vairuoti tokį bolidą yra visiškai kitokia patirtis nei bet kurį kitą automobilį:
„Važiavimas trunka vos kelias minutes, tačiau per jas viskas vyksta kosminiu greičiu. Automobilis nuo 80 iki 640 km/h įsibėgėja per maždaug 72 sekundes. Druskos tiesiog nematyti – matai tik tolumoje bėgančius trasos markerius, kurie artėja žaibiškai. Lygumoje esi taip arti horizonto, kad gali fiziškai matyti Žemės kreivumą. Vairavimas reikalauja maksimalios koncentracijos, nes vandenilio degimas yra toks efektyvus, kad varikliai tiesiog išsiurbia visą įsiurbiamą deguonį, o bet koks sistemos nukrypimas akimirksniu gali baigtis katastrofa.“
Šis projektas, kuriam JCB paaukojo daugiau nei metus įtempto darbo, yra ne tik greičio rekordas. Tai galingas inžinerinis pareiškimas, rodantis, kad švarus vandenilio degimas gali tapti realia alternatyva sunkiasvoriam transportui ir statybų technikai visame pasaulyje.
