Kas trečias (33 proc.) Lietuvos vairuotojas mano, kad didžiausias pavojus atliekant automobilio techninę priežiūrą ar remontą nesertifikuotuose autoservisuose gali kilti dėl juose dirbančių nekvalifikuotų technikų. 22 proc. respondentų nuomone, grėsmę kelia ir „garažiukuose“ naudojamos neoriginalios automobilių dalys. Pasak „Moller Auto“ generalinės direktorės Baltijos šalyse Izidos Gerkenos, nelegalių servisų veikla kelia pavojų ne tik automobilių techninei būklei, bet ir eismo saugumui, vairuotojų, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei.
Penktadalis apklaustų vairuotojų pripažįsta, jog taisant automobilį neoficialiuose autoservisuose rizikuojama jam sukelti didelių pažeidimų. Dar 7 proc. respondentų didžiausią riziką mato dėl galimų vėlavimų atlikti techninę priežiūrą ir remontą.
Tuo tarpu 5 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad neoficialūs autoservisai gali stokoti tinkamų darbo įrankių ir įrangos, dar 3 proc. abejoja juose naudojamų automobilių chemijos produktų kokybe. 10 proc. respondentų nurodė kitas galimas rizikas, tarp kurių – nesuteikiama darbų garantija, prašoma didesnė suma už atliktą remontą, įrodymų trūkumas, kad automobilis iš tikrųjų buvo taisomas.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ir toliau veikia vadinamieji „garažiukai“, kuriems netaikomas joks reglamentavimas. Pastebime, kad vairuotojai vis labiau supranta šių nelegalių autoservisų keliamą riziką, nors neretai pasimoko tik tada, kai patys susiduria su nekokybiškai atliktais remonto darbais. Svarbu pabrėžti, kad rizikuojama ne tik automobilio technine būkle ar jo rinkos verte, bet ir saugumu – jei remonto metu naudojamos prastos kokybės atsarginės dalys, darbai atliekami be tinkamos įrangos ir reikiamų įgūdžių, vairuotojas rizikuoja tiek savo paties, tiek keleivių sveikata ir gyvybe. Negana to, tai kelia pavojų ir bendram eismo saugumui“, – sako „Moller Auto“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Izida Gerkena.
Vis dar gajūs mitai apie autoservisus
Paklausti, kodėl vis dar renkasi remontuoti automobilius neoficialiuose autoservisuose, vairuotojai nurodė, kad dažniausios priežastys yra mažesnės remonto išlaidos (91 proc. respondentų), draugų ir pažįstamų rekomendacijos (39 proc.) ir patogesnė autoserviso vieta (19 proc.). Kiek mažesnė apklaustų vairuotojų dalis (15 proc.) mano, kad „šešėlyje“ esantys autoservisai teikia greitesnes paslaugas. Tik 5 proc. respondentų prisipažino, kad renkasi taisyti automobilius neoficialiuose autoservisuose tik dėl to, kad jiems trūksta žinių apie galimas rizikas.
„Apie automobilių techninę priežiūrą ir remontą vis dar sklando daugybė mitų, todėl dažnai žmonės patenka į „šešėlinių“ autoservisų spąstus. Šiais laikais sertifikuotų autoservisų paslaugos yra gerokai prieinamesnės, tad bandymas sutaupyti remontuojant automobilį neoficialiame autoservise vėliau gali atsieiti kur kas brangiau. Sertifikuoti oficialūs autoservisai ne tik naudoja originalias automobilių detales, turi modernią įrangą, bet ir juose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, nuolat tobulinantys savo žinias. Be to, kai automobilis tvarkomas patikimame autoservise, visi remonto darbai yra įrašomi į techninės priežiūros istoriją, suteikiama darbų garantija“, – teigia I. Gerkena.
Jos teigimu, „Moller Auto“ reguliariai informuoja savo klientus apie riziką, susijusią su nesertifikuotomis automobilių techninės priežiūros paslaugomis. Bendrovė taip pat nuolat plečia sertifikuotų paslaugų prieinamumą, šiuo metu Lietuvoje veikia 3 autorizuoti automobilių servisai.
„Moller Auto“ užsakymu inicijuota apklausa Baltijos šalyse atlikta liepos mėnesį, bendradarbiaujant su tyrimų bendrove „Norstat Latvija“. Apklausoje dalyvavo 883 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus, turintys vairuotojo pažymėjimą.