Ar gamykla turi įtakos elektromobilio savybėms?

Kiek geras yra automobilis, labiausiai priklauso nuo inžinerijos, tačiau inžinieriai privalo atsižvelgti ir į gamybos galimybes. Surinkti įspūdingą superautomobilį rankomis iš tik jam pagamintų vienetinių dalių nėra sunku, ypač jei neriboja kaštai ir laikas. Suprojektuoti masinį automobilį, kurį būtų galima leisti konvejeriu šimtais tūkstančių vienetų per metus už protingą kainą, – rimtas iššūkis. Ypač dabar, pereinamuoju tarpsniu, kai įprasti degalai keičiami elektra.

Kiek kainuoja gamybos konvertavimas?

Elektromobilio gamybos principai šiuo metu yra gana opus klausimas, nes didžioji dalis automobilių pramonės atstovų pastarąjį šimtmetį ar visą savo gyvavimo laikotarpį rinko vidaus degimo varikliais varomas mašinas, o dabar pereina prie konstrukciškai kitokios elektros pavaros. Tam, kad gamybos linijos būtų pritaikytos elektromobiliams, reikalingos didžiulės investicijos.

Kiek jos didelės, galima suprasti pasižiūrėjus į iš pagrindų rekonstruotą „Kia“ gamyklą Gvangmjeongo (Gwangmyeong) mieste šalia Seulo Pietų Korėjoje. Anksčiau ji gamino nedidelius vidaus degimo varikliais varomus automobilius, o dabar buvo visiškai pritaikyta elektromobilių gamybai. Čia bus surenkami „Kia EV3“ bei 2025 metais pasirodysiantys „Kia EV4“ modeliai.

Investicijos siekė daugiau nei 400 milijardų Korėjos vonų, arba beveik 270 milijonų eurų. Žinoma, jas nemažai išdidino ir gamyklos pritaikymas pagal naujausius ekologijos standartus: didesnis energinis naudingumas, įvairūs aplinką tausojantys sprendimai, kaip antai vandens pagrindo dažų naudojimas, ir didesnė automatizacija. Visgi fakto tai nekeičia, kardinalus gamybos procesų pakeitimas brangus. O tam ryžtasi dar ne visi.

Automobilių gamintojai, pagal savo galimybes bandydami prisitaikyti prie elektromobilių surinkimo, suka skirtingais keliais. Pavyzdžiui, „Stellantis“ tose pačiose linijose surenka tiek elektromobilius, tiek automobilius su vidaus degimo varikliais. 

Pro Sošo (Sochaux) gamyklos Prancūzijoje vartus išrieda tiek elektriniai, tiek hibridiniai „Peugeot E-3008“ modeliai. Nors naujos surinkimo linijos yra skirtos elektros pavarai, jos čia pritaikomos ir hibridams, turintiems vidaus degimo variklį.

Elektrinis „Ford Transit“ gaminamas toje pačioje linijoje kaip ir dyzelinis modelis. Kiti gamintojai tiesiog vieną ar kitą gamybos liniją pritaiko elektros pavarą turintiems modeliams, treti visiškai perdaro gamyklas, kad jose būtų gaminami grynakraujai elektromobiliai. Ar yra skirtumas, kaip elektromobilis gaminamas?

Elektromobilių gamyba yra paprastesnė

Inžinerijos naujienų portalas „Engineering.com“ gana detaliai išnagrinėjo šiuos skirtumus. Čia rašoma, kad automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos linijos gali būti pritaikytos elektromobiliams, juos galima gaminti vieną šalia kito, tačiau tai gali sukelti nemažai iššūkių, ypač dėl padidėjusio gamybos kompleksiškumo, kuris reikalauja daugiau darbuotojų ir erdvės.

Industrinės įrangos gamintojas „Stanley“ savo puslapyje paskelbė straipsnį, pasakojantį, kaip elektromobiliai keičia automobilių gamybą. Iš jo galima suprasti, kad tokios maišytos gamybos linijos nėra tvarios, o jas naudojantys gamintojai vis viena anksčiau ar vėliau turės pereiti prie tik elektromobiliams skirtų gamyklų, nes jos iš tiesų supaprastins ir atpigins gamybos procesą, nepaisant didelių pirminių investicijų.

„Elektros motorai turi labai mažai judančių dalių, jiems nereikia išmetimo sistemų, generatorių, įpurškimo įrangos ar starterių. Tie komponentai elektros pavaros linijoje tiesiog neegzistuoja. Kadangi elektromobiliai turi mažiau detalių už automobilius su vidaus degimo varikliais, jų gamybos procesas bus paprastesnis. Mažiau detalių taip pat reiškia mažesnes darbo sąnaudas“, – rašoma „Stanley“ tekste.

Be to, dauguma elektromobilių, sukurtų ant jiems skirtų platformų, priešingai nei vidaus degimo varikliams pritaikyti modeliai, yra kuriami aplink didelę ir sunkią bateriją. Dėl geresnio svorio centro apačioje įtaisyta baterija suteikia automobiliui daugiau tvirtumo, nes tarnauja kaip struktūrinė kėbulo dalis.

„Tikrai yra pastebimi skirtumai tarp automobilių, kuriuos galima vadinti grynakraujais elektromobiliais, ir tų, kurie galimi ir su vidaus degimo varikliais. Elektros pavara yra visiškai kitokia, esminis komponentas – baterija. Dažniausiai ji būna dugne, o kitiems komponentams nereikia daug vietos, tad elektromobilį galima sukonstruoti erdvesnį nei panašaus dydžio benzininius analogus – net kai kurie kompaktiški modeliai stebina erdve.

Vis tik tenka matyti, kad ne visi elektromobiliai yra kurti kaip elektromobiliai: tai grindys nelygios, centrinės konsolės plačios, lyg būtų palikta vietos išmetimo sistemai ir pavarų dėžei, galiausiai stebina, kaip kai kurie gamintojai pardavinėja elektromobilius su tokiais dideliais priekiais. „Tesla“ sukūrė elektromobilius nuo nulio, „Model 3“ priekis trumpas ir žemas, tarsi pleištas, tačiau jie vis vien ten sutalpino padoraus dydžio priekinę bagažinę“, – įžvalgomis dalijasi automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.

Anksčiau ar vėliau elektra ir vidaus degimo varikliai turėtų atsiskirti

„Stanley“ straipsnyje taip pat teigiama, kad nors investicijos į gamyklų perdarymą yra didelės, jos gali atsipirkti vien dėl padidėjusio efektyvumo, kuris pasiekiamas sutrumpinus tiekimo grandines ir sumažinus detalių kiekį, dėl ko spartėja procesai.

Tame pat tekste cituojamas ir nuo 2019 iki 2022 metų „Volkswagen“ vykdomuoju direktoriumi buvęs Herbertas Diessas. Jis pripažino, jog „Volkswagen“ surinkti vieną ID.3 modelį trunka 30 valandų, o „Teslai“ vieną „Model 3“ – 10. Viskas dėl to, kad „Tesla“ elektromobilius kūrė nuo nulio ir jie yra geriau pritaikyti masinei gamybai.

Taigi tikėtina, kad ateityje visi gamintojai, norėdami gaminti prieinamus ir erdvius elektromobilius, turės paprastinti gamybos procesus ir pritaikyti gamyklas vien tik elektromobiliams. Naujoji „Kia“ gamykla Gvangmjeonge per metus galės pagaminti 150 tūkst. elektromobilių. Ten pagamintas erdvus, tačiau kompaktiškas „Kia EV3“, viena įkrova galintis įveikti daugiau nei 600 km, Europoje kainuos nuo maždaug 40 tūkst. eurų.

 

Pasidalink
Exit mobile version