Lietuvoje žiemos atšilo, sniego kiekvienais metais matome vis mažiau. Vis dėlto retsykiais temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio – kartais ir daugiau nei dvidešimčia laipsnių. Keturratį eksploatuoti galima visais metų laikais, tačiau ar jam nepakenks tokia žema temperatūra? Ar jį palikti garaže, ar vis dėlto naudoti ir nesukti galvos? O jei reikia – kaip pasirūpinti, kad pavasarį netektų remontuoti technikos?
Žiemą eksploatuoti galima, netgi rekomenduojama
Keturratis yra vienintelė atvira transporto priemonė, kurią be jokių modifikacijų galima naudoti visais metų laikais – tiek vasarą, tiek žiemą. Žinoma, pastarosiomis žiemomis, kai gruodį ar sausį oro temperatūra dažnai būna teigiama, o sniego nė su žiburiu nerasi, galima važiuoti ir motociklais, tačiau vos iškritus sniegui važinėti dvirate transporto priemone tampa nesaugu, o be žieminių padangų – ir draudžiama. Tuo tarpu sniego motociklu galima važiuoti tik ant sniego, o keturračiu – bet kada ir beveik bet kur.
Ar galima jį eksploatuoti tomis dienomis, kai oro temperatūra nukrenta bent 20 laipsnių žemiau nulio, kai gamtą sukausto speigas ir oras tampa ekstremalus? Tokiomis sąlygomis net ir automobiliai patiria problemų, o keturračiai, kurių didžioji dalis komponentų yra gerokai atviresni, galbūt yra labiau pažeidžiami?
Specialistai bent jau modernių keturračių savininkams pataria dėl to galvos nesukti – pakanka lengvai paruošti transporto priemonę pramogoms ar darbams.
„Žiema iš tiesų yra pats mėgstamiausias keturratininkų laikotarpis, nes jį vairuoti smagu, nekaršta ir dulkių nėra. Su juo galima važiuoti per bet kokias pusnis, o galima ir sniegą nuo kiemo ar kelio nuvalyti – žema temperatūra didelės įtakos tam nedaro, o judėjimas vairuojant kaip tik šildo kūną“, – kalba užkietėjęs keturratininkas, parduotuvės „Motorider“ specialistas Adomas Gančierius.
Modernūs keturračiai pritaikyti prastam orui
Pasak A. Gančieriaus, šiuolaikiniai keturračiai pritaikyti ekstremalioms temperatūroms: jų rėmai – itin tvirti ir sudėlioti taip, kad šaltukas metalui nekenktų. Pavyzdžiui, populiariausio Lietuvoje gamintojo „CFMOTO CFORCE 85“ ir 1000 serijos keturračiai turi hermetiškas skysčiams skirtas žarneles ir elektros sistemos jungtis.
„Can-Am“ patikimumą žiemą užtikrina tvirtomis guminėmis pakabos jungčių apsaugomis, elektros sistema taip pat paslėpta po storu apsauginiu sluoksniu, nors interneto apžvalgose skelbiama, kad kai kurie davikliai gali būti pažeidžiami vandens.
„CFMOTO“ savo keturračiuose naudoja modernų vairo stiprintuvą, koks sutinkamas šiuolaikiniuose automobiliuose: energiją jam tiekia aktuatoriai, o ne šepetėlius naudojantis komutatorius, taigi jis yra atsparus aplinkos poveikiui ir ilgaamžiškas. Pats vairo mechanizmas aptrauktas kompozitinėmis medžiagomis.
Didžiosios dalies keturračių, pavyzdžiui, „CFMOTO“, „Polaris“ ar „Can-Am“ markių, varikliai aušinami skysčiu, o jų cirkuliaciją reguliuoja termostatas, tad ekstremalios temperatūros nesukels jokių problemų. Vidaus degimo varikliai skleidžia itin daug šilumos, todėl net ir žiemą didesnis klausimas bus ne šilumos palaikymas, o temperatūros kontroliavimas, tad gerai pasitaršius po pusnis vertėtų sustoti ir nuvalyti radiatorius.
Terminės kontrolės ekspertai – „Polaris“, kurie keturračių variklius gamina laikydamiesi tos pačios inžinerinės filosofijos, kaip ir kuriant sniego motociklų motorus, o juos aušina galingi ventiliatoriai.
Savo ruožtu, „CFMOTO“ „OmniDrive“ bepakopė transmisija gali šilumą išsklaidyti net ir žiauriausiame pasivažinėjime karščiausią vasaros dieną, tad problemų žiemą ji nekelia.
Vienas reikalavimas – pašildyti techniką
Pagrindinė taisyklė su keturračiu žiemą – negalima važiuoti vos jį užvedus, ypač agresyviai. Reikia užtikrinti, kad prieš eksploataciją variklis užšiltų iki darbinės temperatūros ir netrūktų aušinimo skysčio. Pastarasis, priklausomai nuo temperatūros, per karščius plečiasi, o esant šalčiui traukiasi, tad jo negali trūkti. Variklio pašildymas svarbus ir dėl paties agregato.
„Skandinavijoje žmonės žiemą naudoja skystesnę variklio alyvą. Kadangi pas mus šaltų dienų žiemą nebūna daug, jos keisti neverta. Svarbu gerai pašildyti variklį, kad tiek alyva, tiek aušinimo skystis pašiltų ir spėtų išsivaikščioti“, – pataria A. Gančierius.
Jis detalizuoja, kad žemoje temperatūroje variklio alyva sutirštėja, taigi sunkiau prasiskverbia per visus tarpus ir jai tampa sunkiau užtikrinti tepimą. Dėl nepakankamo tepimo variklio komponentai gali gerokai greičiau dėvėtis, kyla rizika juos pažeisti.
Taigi, jeigu lauke speigas, būtina užvedus keturratį leisti jam kelias minutes padirbti laisvais sūkiais be apkrovos, kad jo variklis ir kiti komponentai pasiektų darbinę temperatūrą. Ypač tuo atveju, jei iš karto ruošiamasi dirbti gana sunkų, didesnę apkrovą užkraunantį darbą, pavyzdžiui, planuojama valyti sniegą.
Reikia pasirūpinti ir po pasivažinėjimo
Pasak „Motorider“ atstovo, ilgesnis prasidirbimas naudingas ir akumuliatoriui. Esant šaltam orui, gali prireikti net ir dvigubai daugiau energijos variklio užvedimui nei įprastai, o tai silpnina bateriją, kuri keturračiuose įprastai nėra itin galinga.
Pabaigus kelionę, prieš statant keturratį į garažą poilsiui, rekomenduojama jį gerai nuplauti aukšto slėgio srove, ypač jei buvo važinėjama viešo naudojimo keliais, nubarstytais druskomis. Jos, patekusios ant metalo rėmo, gali sukelti koroziją.
Apibendrinant, modernūs šiuolaikiniai keturračiai yra pritaikyti net pačioms atšiauriausioms sąlygoms, tačiau jie nėra apsaugoti nuo fizikos dėsnių. Todėl prieš kiekvieną aktyvesnę kelionę reikėtų skirti kelias minutes transporto priemonei ramiai pašilti. Taip pat prieš žiemą vertėtų patikrinti, ar plieninis žirgas turi pakankamai svarbiausių skysčių.
