Viešojoje erdvėje dar tenka išgirsti nuomonių, esą grūdus verčiau naudoti maistui, o ne atsinaujinantiems degalams gaminti. Visgi rinkos ekspertai sako, kad tokia nuomonė klaidinga – juk gaminant degalus, pagaminama daug vertingų pašarų, kuriuos noriai perka gyvulių augintojai. Per metus Lietuvoje pagaminama 180 tūkst. tonų atsinaujinančių degalų ir 210 tūkst. tonų baltyminių pašarų.
Gaminant atsinaujinančius degalus yra panaudojami grūde esantys angliavandeniai. Gamybos procese lieka išspaudos, kuriose yra daug baltymų, riebalų, ląstelienos, amino rūgščių. Tai aukštos maistinės vertės pašaras galvijams, kiaulėms, paukščiams. Pašarais ūkininkus aprūpina tiek biodyzelino gamintojai (žaliava – rapsai), tiek bioetanolio gamintojai (žaliavos – kviečiai, kvietrugiai ar kukūrūzai).
„Viena iš Europos Sąjungos apsirūpinimo maistu krypčių –siekis sudaryti sąlygas užtikrinti sėkmingą ir tvarią baltyminių augalų pasiūlą ES vidaus rinkoje, kas atneštų ekonominės naudos ūkininkams ir pašarų gamintojams, padėtų aprūpinti maisto produktais vartotojus ir teiktų įvairiapusę naudą aplinkai, pavyzdžiui, galimybę kaupti azotą, kuris grąžinamas augintojui sėjomainos grandyje kaip efektyvi ir saugi trąša. Pašarų gamybos sektoriuje apsirūpinimas rapsų išspaudomis padeda išlaikyti baltyminių žaliavų naudojimo balansą pašaruose, išvengti priklausomybės nuo importo bei galimų žaliavų tiekimo grandinės trikdžių, todėl šios puikios žaliavos marginalizuoti tikrai nereikėtų“, – atkreipia dėmesį Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė.
Akivaizdi nauda ūkininkams
Biodegalų asociacijos viceprezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad šalutiniai atsinaujinančių degalų gamybos produktai yra ne mažiau svarbūs, nei patys degalai. Efektyvus atsinaujinančių degalų šalutinių produktų panaudojimas mažina gamybos atliekų kiekį, prisideda prie žiedinės ekonomikos ir padeda kurti tvaresnes žemės ūkio praktikas.
„Įdomus faktas, kad atsinaujinančių degalų pramonė pašarų pagamina netgi daugiau nei pačių degalų. Per metus pagaminame 180 tūkst. tonų atsinaujinančių degalų ir net ir 210 tūkst. tonų baltyminių pašarų. Ūkininkams atsinaujinančių degalų pramonė suteikia keleriopą naudą – jie ne tik gali parduoti žaliavas gamykloms, bet ir įsigyti vertingų pašarų – tai leidžia sumažinti gamybos kaštus ir padidinti ūkių pelningumą“, – teigė V. Kisielius.
Be to, iš atsinaujinančių degalų gamybos atliekų gaminamos organinės trąšos, kurios nenualina dirvožemio ir yra gera alternatyva brangesnėms mineralinėms trąšoms.
Bendras deklaruotas grūdinių, tarp jų ir ankštinių bei techninių augalų žemės plotas 2022 -2023 metų duomenimis Lietuvoje – apie 1,92 mln. ha, rapsai priklausomai nuo metų sudaro apie 15-16 proc. Šiuos plotus reikėtų didinti rimtai galvojant apie mūsų šalies energetinę nepriklausomybę ir ES keliamus anglies dvideginio mažinimo tikslus.
Padeda įgyvendinti strateginį ES tikslą
Remiantis Europos atsinaujinančio etanolio asociacijos (European renewable ethanol association ePURE) audituotais duomenimis, 2023 m. ES gamyklose taip pat pagaminta daugiau pašarų nei degalų, ir tai atliepia dar vieną strateginį tikslą – sustiprinti baltymų, skirtų maistui ir gyvūnų pašarams, gamybą ES viduje. ePURE nariai pernai pagamino 6,5 mln. tonų maisto ir pašarų antrinių produktų, kurių didžiąją dalį sudaro didelio baltymingumo pašarai gyvūnams, ir 5,08 mln. tonų etanolio.
ES vis plačiau kalbama, kad atsinaujinančių degalų gamybos įmonės yra gyvybiškai svarbus strateginis ES turtas. Minėtame ePURE pranešime dar kartą primenama, kad šios gamyklos padeda ES mažinti anglies dvideginio išmetimą, didinti energetinę nepriklausomybę ir žemės ūkio bei pramonės savarankiškumą.