Permainingi orai Lietuvos vairuotojams negaili iššūkių. Lietų keičianti lijundra ir staigus šaltis automobilius neretai paverčia ledo skulptūromis, o rytinė kelionė prasideda nuo ilgo ir varginančio stiklų grandymo. Draudimo ekspertai įspėja: skubėjimas ir netinkami metodai kovojant su ledu gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lijundros susiformavęs ledas skiriasi nuo įprasto šerkšno – jis yra lygus, storas ir tarsi „prikeptas“ prie paviršiaus. Bandymas jį jėga nugramdyti mechaniniais įrankiais dažniausiai baigiasi subraižytais stiklais ar pažeistomis kėbulo detalėmis.
Karštas vanduo – tiesiausias kelias į servisą
Nekantriausi vairuotojai neretai griebiasi, jų manymu, greičiausio būdo – apipila apledėjusį stiklą karštu vandeniu. Pasak eksperto, tai viena didžiausių klaidų.
„Staigus temperatūrų skirtumas sukelia terminį šoką. Karštas vanduo gali ne tik sukelti stiklo mikroįtrūkimus, bet ir priversti jį akimirksniu skilti. Be to, toks metodas kenkia automobilio dažų sluoksniui“, – pabrėžia A. Gučius.
Kantrybė – geriausias ginklas
Jei apledėjimas lengvas, situaciją gali išgelbėti specialūs ledo tirpikliai – užpurškus jie pradeda veikti akimirksniu, o ištirpusį ledą lengva nubraukti valytuvais. Tačiau susidūrus su storu lijundros sluoksniu, net ir chemija tampa bejėgė, nes ji tiesiog neprasiskverbia pro ledo šarvą.
„Saugiausias sprendimas tokioje situacijoje – apsišarvuoti kantrybe. Užveskite automobilį, nukreipkite šilto oro srautą į langus ir leiskite ledui atitirpti natūraliai, šildant stiklą iš vidaus“, – pataria ekspertas.
Bulvės, svogūnai ir actas
Internete gausu patarimų, kaip ledą tirpinti naminėmis priemonėmis – actu, degtine ar druskos tirpalais. A. Gučius įspėja, kad šios medžiagos nėra pritaikytos automobiliams: jos gali pažeisti stiklo paviršių, sugadinti valytuvų gumeles ir palikti sunkiai nuvalomas dėmes, kurios pablogins matomumą kelyje.
Tiesa, yra ir nekenksmingų, nors ir keistai skambančių liaudiškų metodų. Pavyzdžiui, siekiant, kad stiklai nerasotų, siūloma juos įtrinti bulve ar svogūnu.
„Tai automobiliui nepakenks, tačiau salonas tikrai nekvepės“, – šypsosi draudimo atstovas.
Kodėl svarbu kondicionierius žiemą?
Dažna problema žiemą – stiklų apledėjimas ne iš išorės, o iš vidaus. Tai lemia salone besikaupianti drėgmė: sniegas ant batų ar šlapi kilimėliai.
„Klaidinga manyti, kad kondicionierius reikalingas tik vasarą. Žiemą jis veikia kaip geriausias oro sausintuvas. Naudojant kondicionierių, drėgmė iš salono pašalinama greičiau, todėl stiklai nustoja rasoti ir neapšąla iš vidaus“, – aiškina A. Gučius.
Norint išvengti rytinio vargo, rekomenduojama imtis prevencijos: naudoti specialius stiklo uždangalus, reguliariai džiovinti tekstilinius kilimėlius ir prieš paliekant automobilį nakčiai porą minučių pravėdinti saloną.
