Bijančius, jog dėl elektromobilių gausos miestuose užges šviesos, guodžia: sprendimų yra jau dabar

Pakrovimas

Pasauliui sprendžiant transporto taršos problemą miestuose, kol kas optimistiškiausiai atrodo toks scenarijus, jog didžiąją dalį vidaus degimo varikliais varomų automobilių pakeis elektromobiliai. Visgi čia pat pasigirsta ir apokaliptinių prognozių: drastiškai išaugus elektromobilių skaičiui, elektros tinklai apkrovų neatlaikys. Ekspertai sako, kad taip nutikti išties gali, tačiau yra vienas „bet“.

Simonas Stankus, išmanius elektromobilių įkrovos sprendimus kuriančios bendrovės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus, skaitysiantis pranešimą apie „protingus“ miestus jau lapkričio 16 d., trečiadienį, vyksiančioje pirmojoje automobilių technologijoms ir inovacijoms skirtoje konferencijoje „Plug-in 2022“, neslepia – pirmiausia reikia pakeisti vartojimo įpročius ir atsisakyti įsisenėjusio požiūrio bei nebediegti vakarykščių technologijų.

„Lietuva turi pačias palankiausias sąlygas sparčiai ir ekonomiškai elektrifikuotis. Turime gerai išvystytą elektros tinklą, telieka klausimas, ar sugebėsime jį tinkamai panaudoti. Nes daugelis vis dar mano, kad elektromobilių įkrovimas yra tarsi varomų degalais automobilių – atvažiavęs į įkrovos vietą įsikraunu ir išvažiuoju. Tuo tarpu elektromobilių infrastruktūra turi būti kuriama ten, kur didžiąją laiko dalį stovi mūsų transportas: prie parduotuvių, biurų ir namų“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, esamas elektros tinklas įkrovos stoteles leidžia statyti praktiškai bet kur, tačiau norint šią idėją įgyvendinti, reikia išmanių sprendimų, kurie leistų išvengti gatvių perkasimų tiesiant laidus ir leistų sukurti infrastruktūrą, atitiksiančią ne tik šiandienos, bet ir rytojaus poreikius.

„Dabar labiausiai trūksta atviro požiūrio ir toliaregiško matymo, nes šiandieniniai sprendimai lems, ar sukursime išmanią, ekonomišką ir patogią infrastruktūrą, ar tokią, kurią po kelių metų reikės brangiai perdaryti“ – tikina S. Stankus.

Problema, kurią galima apeiti

Pašnekovas neneigia: laisvos galios trūkumas dažnu atveju yra labai didelė problema, kai norima įrengti elektromobilių įkrovos stoteles.

„Tačiau šią problemą galima nesudėtingai apeiti, nerausiant miestų, netiesiant laidų iki transformatorinių ir nemokant didelių galios rezervacijos mokesčių“ – tikina „Inbalance grid“ vadovas.

S.Stankaus žodžiais, daugelis pastatų, kuriuose vyksta komercinė veikla, panaudoja vos 30-40 proc. jiems dedikuotos elektros energijos. Tad jau turimą laisvos galios resursą galima panaudoti elektromobilių įkrovimui, naudojant galios balansavimo technologiją.

„Tai reiškia, kad stotelė „bendrauja“ su pastatu ir naudoja jo laisvą galią. Jei pastatui galios prireikia daugiau, stotelė galią atiduoda atgal, – principą aiškina pašnekovas. – Tai yra antro lygio galios balansavimas, kai komunikuoja stotelė su pastatu, kitaip tariant, viskas vyksta vidiniame tinkle. Pirmojo lygio balansavimas vyksta tarp stotelių. Tokiu atveju turimas fiksuotas nedidelis laisvos galios kiekis ir juo dinamiškai dalijasi kelios stotelės, tad galima įkrauti daugiau elektromobilių.“

Lyg telefonas ar kompiuteris

S.Stankaus teigimu, elektromobilis yra kur kas panašesnis į išmanųjį telefoną ar kompiuterį, o ne į iškastiniu kuru varomą transporto priemonę.

„Būtent šių elektroninių prietaisų pavyzdžiu ateityje ir įkrausime elektromobilius: ne skubėdami „užsipilti“, o naudodami laisvus resursus, kai mums kažką veikiant automobilis stovi“, – sako pašnekovas.

O tai reiškia, kad nereikia skubėti elektrifikuoti ir taip užgrūstų mikrorajonų kiemų. Eksperto teigimu, Lietuvoje jau turime sukurtą puikią elektros tinklo infrastruktūrą, kurią galima panaudoti ir elektromobiliams.

„Tai prekybos centrai, parduotuvės, verslo centrai ir didelės šalia jų esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurios naktį būna visai tuščios. Taigi, ateityje elektromobilius krausime neskubėdami, kai jie „ilsisi“. Tai reiškia, atvykę į darbą, parduotuvę, sporto klubą ir panašiai“, – aiškina pašnekovas.

Anot jo, idealus scenarijus toks, kad ir kur atvažiavus, šalia pastato stovėtų įkrovimo stotelė, jos nereikėtų ieškoti, stovėti eilėje ar laukti baterijos įkrovimo plyname lauke.

„Žinoma, turi išlikti galimybė įsikrauti ir greitai. Greito įkrovimo stotelės reikalingos magistralėse, prie išvažiavimų iš miestų. Tačiau spartaus ir vidutinio greičio įkrovos stotelių santykis, kaip jį atsižvelgdama į tinklo ribotumą ir ekonomiją apibrėžia Europos Komisija, turi būti 1:9. Kadangi vidutiniškai automobiliai 23 valandas per parą stovi, tai laiko juos įkrauti pakanka, telieka sukurti tinkamą infrastruktūrą“, – konstatuoja specialistas.

Apokalipsės nežada

Baimės, jog išaugus elektromobilių skaičiui teks gyventi lyg fantastiniame filme apie niūrią planetos ateiti, kai elektros energija miestų mikrorajonams skirstoma pagal valandas ir dienas, pasak S. Stankaus, nėra pagrįstos.

„Elektros nepritrūksime tol, kol naudosimės ja išmaniai. Pirmiausia turime įprasti balansuoti galią. Kadangi mūsų pastatai turi daug atliekamos elektros energijos, su jais komunikuodamos stotelės gali panaudoti laisvą

resursą elektromobilių įkrovimui. Galiausiai, jei galios pritrūksime iš pastatų, galėsime balansuoti galią ir su tinklo operatoriumi ar net valstybinio tinklo apimtimi“, – tikina pašnekovas.

Vieną eksperimentą „Inbalance grid“ jau atliko drauge su ESO Vilniaus Pilaitės mikrorajone.

„Transformatorinėje sumontavome įrangą, kuri realiu laiku stebėjo jos apkrovos parametrus. Naudojant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi algoritmus, apdorojami duomenys ir kuriami įkrovimo elgsenos modeliai. Remiantis  prognozėmis, įkrovimo galia valdoma realiu laiku: jeigu transformatorinės apkrova didelė ir artėja prie jos limito, laikinai sumažinama įkrovimo galia, jeigu suvartojimas mažas – padidinama“ – pasakoja S. Stankus.

Anot jo, tai tik vienas galios balansavimo sprendimas, tačiau pritaikomas plačiai jis reikšmingai sumažintų investicijų, reikalingų tinklo plėtrai ir rekonstrukcijai, sumą.

Pirmoji automobilių technologijų konferencija

Simonas Stankus skaitys pranešimą nemokamoje automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirtoje konferencijoje „Plug-in 2022“.

Išskirtiniame renginyje, vyksiančiame Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konferencijų salėje, ekspertai papasakos apie įvairiausius automobilių pasaulio aspektus, pradedant programišiais ir tuo, kaip nuo jų saugotis, baigiant įdomybėmis, ar įmanoma važiuoti obuolių sultimis, kodėl po kapotais nebelieka variklių ir ką bendro turi neuronų tinklai bei automobiliai.

Renginį vainikuos iškilminga ceremonija, kurios metu bus paskelbta, kurie modeliai pretenduoja į nominacijų nugalėtojus.

Konferencija – nemokama ir atvira visuomenei. Dėl vietos trūkumo būtina lankytojų registracija čia: https://forms.gle/f9X3nvfaa3AkDhmA7

- Reklama -