Ekspertai paneigė mitą: tirštesnė alyva – nereiškia geresnė

Tinkama automobilio priežiūra neatsiejama nuo kokybiškos variklio alyvos naudojimo. Nors šiandien vis dar atsiranda manančių, kad alyvos kaina ar kokybė neturi jokios įtakos tinkamam variklio veikimui, o tirštesnė alyva, neva, yra geresnis pasirinkimas, ekspertai perspėja – netinkamai parinkta alyva gali tapti rimtų automobilio variklio ir kitų jo mechanizmų gedimų priežastimi.

Tirštesnė – nereiškia geresnė

Daugelis, ypač didelės ridos, automobilių savininkų susimąsto apie variklio alyvos keitimą į pigesnę, žemesnės kokybės. Praktikoje tai reiškia perėjimą nuo „sintetinės“ prie „pusiau sintetinės“ arba nuo „pusiau sintetinės“ prie mineralinės alyvos. Tačiau ekspertai laikosi vieningos nuomonės ir perspėja – perėjimas prie mažiau kokybiškos alyvos ne tik padidina alyvos sąnaudas, bet ir kenkia varikliui.

„Daugelis vairuotojų ir, deja, mechanikų mano, kad alyva, kuri pakuotėje atrodo „tirštesnė“, geriau suteps ar sandarins variklį, bus tirštesnė, todėl sumažės jos sąnaudos. Deja, tokia prielaida neturi jokio pagrindo. Be to, šnekamojoje kalboje vartojama alyvos „tankio“ reikšmė taip pat nėra teisinga“, – perspėja alyvos ir tepalų gamintojo „TotalEnergies“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.

„Tankis yra tik savitojo svorio nustatymas, tai nėra kokybę nusakantis dydis. Tą puikiai iliustruoja aliejaus ir vandens palyginimas. Vanduo turi didesnį tankį nei aliejus („alyva iškyla į viršų“), tačiau aliejus turi daug didesnį klampumą (pvz., kambario temperatūroje). Štai kodėl arbatinis šaukštelis, įmestas į stiklinę vandens, greičiau grimzta į dugną nei stiklinėje aliejaus. Taigi, parametras, dėl kurio vairuotojai ir mechanikai pasąmoningai nerimauja, yra būtent alyvos klampumas, kuris lemia alyvos tekėjimo lengvumą tam tikroje temperatūroje. Kuo didesnis klampumas, tuo didesnis vidinis pasipriešinimas, o tai reiškia, kad skystis teka lėčiau“, – pasakoja „TotalEnergies“ atstovas.

Didesnis klampumas – didesnės sąnaudos

Rinkoje esančių alyvų klampumas nustatomas pagal Automobilių inžinierių asociacijos (SAE) standartus, pavyzdžiui, SAE 0W-20; 5W-30; 5W-40; 10W-60. Alyva klasifikuojama į žieminę (apibūdinama skaičiais ir raide „W“) ir vasarinę (apibūdinama vien skaičiais). Kadangi šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamos kelių klasių alyvos, ant pakuočių pateikiami abu skaičiai, atskirti raide „W“ (pavyzdžiui, 0W–20). Pirmasis reiškia alyvos žiemos klasę ir žemos temperatūros takumą. Antrasis skaičius (po „W“) rodo vasaros klasę ir alyvos takumą aukštoje temperatūroje.

Visgi eksperto teigimu, klampesnė alyva ne visuomet yra geresnis pasirinkimas Jūsų automobiliui: „Didėjant klampumui, didėja vidinis variklio pasipriešinimas, todėl gali sumažėti galia ir padidėti degalų sąnaudos. Be to, alyvos su didesniu klampumu variklį vėsina prasčiau, o tai labai svarbu naujausiuose varikliuose su dideliu galios ir darbinio tūrio santykiu“, – akcentuoja A. Husiatynskis.

„Kai kuriems varikliams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir ridos, per didelio klampumo alyva gali sukelti, pavyzdžiui, hidraulinių paskirstymo diržo įtempiklių veikimo, hidraulinio vožtuvo tarpo reguliavimo arba hidrauliškai valdomo skirstomojo veleno fazavimo problemas. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad senesniuose automobilių varikliuose gali būti sumontuota pažangi įranga, tokia kaip siurblio purkštukai arba kietųjų dalelių filtras, o tai kelia specifinius reikalavimus alyvai, dėl to jos pakeitimas kitu – mažiau kokybišku – produktu nebūtų teisingas sprendimas“, – dėmesį atkreipia ekspertas.

Mažas klampumas – nebe iššūkis

Šiuolaikinės technologijos leidžia alyvoms išlaikyti labai geras tepimo savybes net tada, kai alyva yra palyginti mažo klampumo. Dar daugiau – tokie alyvos parametrai yra naudingiausi varikliui.

„Mažo klampumo alyva, kuri vienu metu užtikrina puikų sutepimą plačiame temperatūrų diapazone ir stabilią alyvos plėvelę, dažnai yra ideali kombinacija, apjungianti dvi, iš pažiūros prieštaringas, kryptis. Juk mažesnis klampumas aukštoje temperatūroje (priešingai nei didesnio klampumo alyva) reiškia mažesnes degalų sąnaudas, o nors ir didesnis klampumas teoriškai suteikia geresnę variklio apsaugą nuo nusidėvėjimo, naudojant modernią aktyvią dėvėjimąsi stabdančių priedų technologiją, variklis yra visiškai apsaugotas“, – naujausius sprendimus, paneigiančius vyraujančius mitus, atskleidžia „TotalEnergies“ atstovas.

Kaip pavyzdį A. Husiatynskis pateikia naujos kartos „Elf“ alyvą, sukurtą tiriant alyvos klampumą (HTHS) aukštoje 150°C temperatūroje. Šiame gaminyje naudojami pažangūs nusidėvėjimą stabdantys priedai, kurie reaguoja su nusidėvėjusiais paviršiais ir sudaro labai tvirtą tepimo plėvelę. Šie priedai padeda sumažinti HTHS klampumą, nepakenkiant variklio tarnavimo laikui: „Šiuolaikinė alyva sumažina vidinį variklio pasipriešinimą, padidina galią ir taupo degalus. Papildomas privalumas – patobulintas stūmoklinis ir žiedinis aušinimas, o tai labai svarbu didelės galios varikliams“, – aktualijas apžvelgia A. Husiatynskis.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad alyvos elgsenos skirtumai išties išryškėja didėjant alyvos temperatūrai variklyje. Tai, kaip alyva atrodo ir reaguoja pakuotėje kambario temperatūroje, niekaip neatskleidžia to, kas nutinka alyvai, kai ji įkaista iki darbinės temperatūros. Dėl šios priežasties labai svarbu naudoti tik tokias alyvas, kurių kokybės ir klampumo parametrai yra tiksliai tokie, kokius yra nurodęs automobilio gamintojas, t. y., naudoti alyvą su atitinkamu gamintojo patvirtinimu, o ši informacija yra nurodyta alyvos etiketėse“, – akcentuoja ekspertas.

ŽYMĖ:
Pasidalink
Exit mobile version