Elektromobilių bumas pasiekė viršūnę – ekspertas atskleidė mažėjančio susidomėjimo priežastis

Tvarumas nebėra pagrindinė priežastis, svarstant įsigyti elektromobilį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Anot tyrimo, didžiausią įtaką daro valstybės paskata ir mažesni kuro kaštai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad elektromobilių rinka sulėtėjo prieš kitą šuolį, tačiau, kad jis įvyktų, prireiks išspręsti infrastruktūros ir technologinius iššūkius.

Dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų 17 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 12 proc. Latvijoje ir 15 proc. Estijoje. Šis aspektas aktualesnis moterims nei vyrams (12 proc. vyrų ir 20 proc. moterų Lietuvoje, 9 proc. vyrų ir 15 proc. Latvijoje ir 12 proc. vyrų ir 17 proc. moterų Estijoje) bei 18–25 m. amžiaus grupės gyventojams.

31 proc. lietuvių, 27 proc. latvių ir 19 proc. estų respondentų perkant elektromobilį svarbi valstybės parama, o atitinkamai 21 proc., 24 proc. ir 26 proc. atsižvelgia į už degalus pigesnę įkrovimo kainą.

2023 m. atliktoje apklausoje tvarumo aspektą kaip svarbiausią elektromobilių privalumą nurodė net 52 proc. lietuvių respondentų, už degalus pigesnį įkrovimą kaip lemiantį veiksnį buvo nurodę 20 proc., o valstybės teikiamą paramą – tik 14 proc. apklaustųjų. Kad perkant automobilį lizingu taikomos mažesnės palūkanos, šiemet svarbu kas dešimtam, pernai – 4 proc. lietuvių respondentų.

„Citadele Leasing“ Lietuvos filalo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, apklausos rezultatai rodo panašias tendencijas kaip ir kitose ES valstybėse, kur gyventojų susižavėjimas elektromobiliais pradėjo kristi.

„Nors elektromobilių dalis tarp visų naujai įregistruotų automobilių Lietuvoje išaugo nuo 0,4 proc. 2020 m. pradžioje iki beveik 8 proc. 2024 m., panašu, kad elektromobilių bumo pikas trumpuoju laikotarpiu jau pasiektas. Tam įtaką padarė ir aukštos palūkanos, apsunkinusios pragyvenimo lygį, todėl matome, jog prioritetas teikiamas ne tvarumo, o kitiems, su taupymu susijusiems aspektams“, – teigia Vaidotas Gurskas.

Pasak V. Gursko, kita vertus, ekonominiai aspektai gali paskatinti ir naują elektromobilių bumo etapą, jei bus išspręsti pagrindiniai technologiniai trūkumai: per trumpas vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas ir pagerinta įkrovimo tinklo infrastruktūra. Tokiu atveju turėti ir išlaikyti elektromobilį apsimokėtų labiau nei automobilį su vidaus degimo varikliu.

Respondentai nurodo, kad automobilio nesirinktų dėl per aukštos kainos (53 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 44 proc. estų), per trumpos važiavimo trukmės su viena įkrova (54 proc. lietuvių 44 proc. latvių ir 41 proc. estų), nepatogaus įkrovimo tinklo (43 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 27 proc. estų).

Palyginti su 2023 m., Lietuvoje apklausos rezultatai apie elektromobilių trūkumus išliko panašūs. Ryškiausi pokyčiai – nuo 61 proc. iki 43 proc. sumažėjusi nepatenkintų įkrovimo tinklu respondentų dalis ir nuo 52 proc. iki 35 proc. sumažėjusi per ilgą įkrovimo trukmę įvardijusių respondentų dalis.

„Nors elektromobilių gamintojai sparčiai gerina technologinius sprendimus, technologijos netobulėja taip greitai, kaip norėtume – žmonės tai pastebi. Kita vertus, patogus įkrovimo tinklas išlieka iššūkiu, ypač regionuose, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad žmonės vertina pasiektą pažangą diegiant gerinant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą“, – sako V. Gurskas.

2023 m. per mažą valstybės paskatą įsigyti automobiliui nurodė 32 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o šiemet – 26 proc. Anot V. Gursko, siekiant toliau išlaikyti gyventojų susidomėjimą tvaresnėmis transporto priemonėmis, svarbus vaidmuo tenka valstybės paramai.

„Technologijų pažanga priklauso nuo elektromobilių gamintojų, tačiau mes galime daryti įtaką infrastruktūros plėtrai ir galimybių įsigyti elektromobilį gerinimui per valstybės subsidijas. Kita vertus, nebūtina pirkti naujo automobilio siekiant važiuoti tvariau – net ir turint automobilį su vidaus degimo varikliu, galima rinktis mažiau CO2 emisijų išskiriančius degalus“, – teigia „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gegužę. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pasidalink