Elektromobilių populiarėjimas: ar tai tik didmiesčių tendencija?

Elektromobilių Lietuvos keliuose daugėja, o taip pat plečiasi ir infrastruktūra. Tiesa, jau kelerius metus šių, ekologiškų transporto priemonių, įsigijimą skatina ne tik racionalūs pirkėjų paskaičiavimai, bet ir įvairios subsidijos, kurias valstybė suteikia elektromobilių pirkėjams, tačiau kai kuriose Lietuvos vietovėse elektromobiliai vis dar retai sutinkami. Apie tai, kodėl regionuose elektra varomos transporto priemonės vis dar nesulaukė populiarumo, kalbėjo šios rinkos ekspertai.

Iškalbinga statistika

2022 metų birželio pirmosios dienos duomenimis Lietuvoje buvo registruoti net 5902 M1 klasės (automobiliai, skirti vežti keleiviams) elektromobiliai ir tai yra tūkstančiu daugiau, nei buvo metų pradžioje – sausio pirmąją šios klasės elektromobilių Lietuvoje buvo registruota 4841 vienetai. Daugėjo ir tokių transporto priemonių, kaip elektriniai mopedai ar motociklai. L1 ir L3 kategorijos elektrinių mopedų ir motociklų 2022 metų pradžioje Lietuvoje buvo 1293, o birželio pradžioje – 1658. Tiesa, nors šį augimą tikrai gali pastebėti didmiesčių gyventojai, rajonuose ar mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės, greičiausiai, šios tendencijos nepastebi.

Absoliuti dauguma visų klasių elektra varomų automobilių ar kitų transporto priemonių registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje – jų čia net 4517. Kauno miesto savivaldybė su 1227 elektrinėmis transporto priemonėmis rikiuojasi antroje vietoje, o trečia Klaipėda, kurioje registruota vos 516. Šiauliuose ir Panevėžyje, atitinkamai, 254 ir 180 elektrinių transporto priemonių. Visose kitose rajonų ar miestų savivaldybėse dažniausiai galima rasti vos keliolika ar keliasdešimt elektra varomų automobilių ar motociklų.

 Pasikeitė įsigijimo priežastys

Įmonės „Įkrautas“ vadovas Karolis Kieras samprotavo, kad anksčiau elektromobilis buvo daugiau prestižo ar mados reikalas ir tai pirmiausiai pasimatė didžiuosiuose miestuose. Prie to, žinoma, prisidėjo ir geriau išvystyta infrastruktūra, kuri pirmiesiems elektromobiliams, gebėjusiems nuvažiuoti nedidelius atstumus, buvo itin svarbi: „Jeigu anksčiau buvo galima sakyti, kad elektromobilį žmonės rinkdavosi labiau dėl prestižo ar mados, tai dabar vis dažniau šį pasirinkimą nulemia tai, kad elektromobilį vairuoti yra pigiau.“

Tam, kad elektromobiliai vis dažniau tampa racionaliu pasirinkimu, pritaria ir draudimo bendrovės atstovas. „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas Audrius Kikutis pasakojo, kad atsižvelgiant į šią tendenciją atitinkamai pritaikyti ir draudimo produktai: „Dauguma sąlygų tiek draudžiant elektromobilį, tiek automobilį su vidaus degimo varikliu, sutampa, tačiau yra ir esminių skirtumų, kurie anksčiau nebuvo įvertinti. Atsižvelgus, kad elektromobiliai dėvisi lėčiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, sukurta nusidėvėjimo vertinimo skalė, įvertinti atvejai, būdingi tik elektromobiliams, pritaikyta draudimo apsauga ir įkrovimo stotelėms.“

A.Kikutis dalijasi, kad elektromobilio patirtos avarijos žalos dydis statistiškai yra didesnis, kadangi juose daugiau brangesnių technologijų, remontą reikia atlikti autorizuotose servisuose. Žalos dydis priklauso nuo sugedimo pobūdžio bei paties automobilio techninės konstrukcijos. Pavyzdžiui, pažeidus automobilio bateriją, kuri yra išskirtinai brangus elektromobilio elementas, kai kuriuose modeliuose galima pakeisti tik pažeistą sektorių, o kituose tenka keisti visą bateriją – tai smarkiai padidina patirto nuostolio dydį. Tiesa, kol kas nėra fiksuojama daug draudiminių įvykių su elektromobiliais.

 Vis dar populiariau miestuose

 Individualias įkrovimo stoteles montuojančios įmonės vadovas sakė, kad didžiausią paklausą kol kas dar mato miestuose, tačiau vis dažniau atsiranda klientų, norinčių įsirengti stotelę ir užmiestyje.

„Būna pavienių klientų, kurie įsirengia stoteles gyvendami užmiestyje, bet kol kas tokių mažuma. Dalis klientų, gyvenančių mieste ir turinčių antrus namus toliau nuo jo, pasirūpina įkrovimo galimybėmis ir ten, nes įpratę keliauti elektromobiliu nori turėti galimybę tai daryti be didesnių suvaržymų“, – pasakojo K. Kieras.

Elektromobilių įkrovimo ekspertas neslėpė, kad Lietuvoje yra regionų, kuriuose tiesiog nėra viešų stotelių, kuriose būtų galima įsikrauti elektromobilį, net nekalbant apie greitojo krovimo taškus. Tuo pačiu kaip vieną iš pakankamai greito elektrinių transporto priemonių skaičiaus augimo priežasčių jis įvardino tai, kad Lietuva yra geografiškai patogi elektromobilių vairuotojams, mat atstumai čia nėra dideli, o modernūs elektromobiliai viena įkrova gali įveikti vis didesnius atstumus.

Dažnu atveju pasiekti savo tikslą už keliasdešimties ar šimto ir daugiau kilometrų bei grįžti atgal galima viena įkrova. Dėl to verta paskaičiuoti gyventojams net ir tų regionų, kuriuose nėra išvystyta vieša krovimo infrastruktūra, ar namų stotelės įsirengimas negalėtų išspręsti didžiosios dalies kasdienių kelionių klausimo.

Vis tik, jei baterija išsikrautų nepasiekus kelionės tikslo, tam draudimo bendrovė taip pat siūlo sprendimą.

„Išsikrovus baterijai, elektromobilio pavara užsikerta, todėl negalima jo užkelti ant vilkiko transportavimui iki įkrovimo stotelės. Tokiais atvejais draudimas numato suteikti specializuotą įrangą, galinčią įkrauti elektromobilio bateriją vietoje tiek, kad jis arba galėtų būti užkeltas ant vilkiko, arba įkrovos užtektų nuvažiuoti iki artimiausios įkrovos stotelės, taigi, nors ir retai pasitaikantis atvejis, tačiau išsikrovusi baterija toli gražu nėra problema“, – akcentavo A. Kikutis.

 Gyvenantys regionuose turi pranašumų

 Skaičiuojama, kad vidutiniškai Europos gyventojas per dieną automobiliu nuvažiuoja apie 50 kilometrų, taigi, šis skaičius turėtų džiuginti galvojančius net ir apie naudoto elektromobilio įsigijimą. Tačiau dar labiau suklusti turėtų ir rajonų ar mažesnių miestelių gyventojai, mat čia gyvenantiems dažniausiai nereikia susukti nė 50 kilometrų per dieną, kad pasiektų visus dienos tikslus: parduotuvė, darbas, vaikų būreliai ir panašiai.

Įmonės „Įkrautas“ vadovas sako, kad gyvenantys regionuose turi pranašumų prieš didmiesčių gyventojus. Didžioji dauguma čia įsikūrę privačiuose namuose, o tai reiškia, kad čia gerokai paprasčiau ir pigiau įsirengti asmeninę įkrovimo stotelę. Kalbėdamas apie orientacinę tokio įrenginio kainą K. Kieras sakė, kad ji siekia maždaug tūkstantį eurų su visais instaliavimo darbais.

Įvertinus skaičius šiai dienai dar drąsiai galima teigti, kad elektromobiliai kol kas yra populiarūs tik didmiesčiuose, bet rajonų gyventojai juos po truputį atranda. Tiesa, skirtingai nei daugeliui didmiesčio gyventojų, rajonuose gyvenantiems yra paprasčiau įsirengti savo nuosavą įkrovimo stotelę ir būti nepriklausomiems nuo viešosios įkrovimo infrastruktūros. Turint omenyje dar ir tai, kad vis didesnį populiarumą įgauna saulės bei vėjo jėgainės, argumentų regiono gyventojams įsigyti elektromobilius atsiranda vis daugiau.

- Reklama -