Automobilių pramonėje galioja nerašyta, bet griežta taisyklė: inovacijos hierarchijos laiptais visada leidžiasi iš viršaus į apačią. Tai, kas šiandien spindi flagmanų kataloguose, po dešimtmečio tampa standartine įranga masiniuose modeliuose. Tačiau ar tikrai visos pažangiausios saugumo technologijos ilgainiui pasieks mūsų garažus? Ekspertai teigia, kad atsakymas slypi po variklio gaubtu, ir jis priklauso nuo vieno esminio veiksnio – skirtumo tarp elektronikos ir mechanikos.
Nuo istorinių patentų iki šių dienų kasdienybės
Istorija rodo, kad inovacijos gali tapti visuotinės, jei gamintojai to nori. Kai „Volvo“ užpatentavo trijų taškų saugos diržą ir leido juo nemokamai naudotis visiems, šis sprendimas tapo pramonės standartu ir išgelbėjo milijonus gyvybių. Vis dėlto bene didžiausia inovacijų kalve automobilių pasaulyje tradiciškai laikoma „Mercedes-Benz“.
ABS, ESP sistemos, saugos oro pagalvės, saugos diržų įtempikliai ar adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema – šiandien be šių technologijų neįsivaizduojame net bazinės komplektacijos miesto automobilio. Tačiau visos jos skirtingais laikotarpiais debiutavo būtent S klasės „Mercedes-Benz“ modeliuose.
Ir tai tik ledkalnio viršūnė. Jau prieš ketvirtį amžiaus šiuose limuzinuose veikė keleivių paruošimo neišvengiamam smūgiui sistema (staigus langų uždarymas, sėdynių sureguliavimas), o prieš 13 metų debiutavo radarai, gebantys „skaityti“ kelią ir paruošti važiuoklę nelygumams dar prieš juos pasiekiant.
Kas nulemia, ar technologija atpigs?
Kyla natūralus klausimas: kodėl vienos sistemos greitai atsiranda „Volkswagen“ ar „Toyota“ automobiliuose, o kitos ir toliau lieka tik išrinktiesiems?
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktoriaus Vitoldo Miliaus teigimu, atsakymas slypi komponentų savikainoje:
„Didžiausią tikimybę pasiekti paprastus automobilius turi elektroninės sistemos, kurioms naudojami nebrangūs komponentai, pavyzdžiui, kameros, jutikliai, ir kurias galima programuoti. O brangūs mechaniniai, inžineriniai sprendimai ar medžiagos, tikėtina, liks tik prabangiems automobiliams.“
„Premium“ segmento žaidėjai (tokie kaip „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“) privalo nuolat stebinti savo klientus. „Audi A8“ pirmieji pritaikė lengvą aliuminio kėbulą, 7 serijos BMW diktavo žibintų ir informacinių sistemų madas. O štai „Mercedes-Benz“ naujausioje S klasėje pristatė šildomus saugos diržus – tai ne tik prabanga, bet ir paskata žiemą nusivilkti storus drabužius, taip užtikrinant geresnį diržo prigludimą ir apsaugą.
Galinių oro pagalvių iššūkis Viena įdomiausių naujovių, kuri šiuo metu yra S klasės išskirtinumas, bet turi potencialo tapti masine – frontalinės saugos oro pagalvės gale sėdintiems keleiviams.
Iki šiol net tokie flagmanai kaip BMW 7 ar „Audi A8“ galinius keleivius saugojo tik šoninėmis užuolaidinėmis pagalvėmis. Kodėl? Nes priekyje pagalvės montuojamos į stabilius elementus (vairą, priekinę panelę), o gale erdvė nuolat kinta: priekinės sėdynės stumdomos, o smūgio metu deformuojasi.
„Mercedes-Benz“ inžinieriai šią problemą išsprendė patentuodami inovatyvią vamzdinę oro pagalvių struktūrą. Avarijos metu ji ne šauna tiesiai į veidą, o švelniai apgaubia keleivį, prisitaikydama prie jo sėdėjimo pozicijos ar net vaikiškos kėdutės. Kadangi tai iš esmės yra inžinerinio dizaino (kuriuo vėliau galės pasinaudoti kiti) ir pritaikymo klausimas, tikėtina, kad ilgainiui šį sprendimą pamatysime ir šeimyniniuose krosoveriuose.
Mechanika, kurios nerasite ekonominėje klasėje
Visgi, nereikėtų tikėtis, kad pigesni modeliai perims absoliučiai viską. Masiniame segmente karalius yra įperkamumas.
Anot V. Miliaus, tam tikri mechaniniai komponentai – tokie kaip daugiacilindriai varikliai ar sudėtingos pneumatinės važiuoklės – išliks prabangos atributais. Puikus to pavyzdys yra „Mercedes-Benz“ šoninio smūgio apsaugos sistema.
Kaip tai veikia?
Sistemoje derinamos „Pre-Safe Impulse Side“ ir „E-Active Body Control“ technologijos.
Radarams užfiksavus neišvengiamą šoninį smūgį, automobilio kėbulas per kelias milisekundes pakeliamas iki 8 centimetrų.
Rezultatas: smūgio jėga nukreipiama ne į santykinai pažeidžiamas duris, o į patį tvirčiausią kėbulo elementą – slenkstį, taip maksimaliai apsaugant keleivių gyvybes.
Kadangi šiam veiksmui atlikti būtina itin brangi ir sudėtinga aktyvioji pakaba, masinės gamybos automobiliuose šios inovacijos artimiausiu metu tikrai neišvysime.
Reziumė: ateities pranašai
Jei norite sužinoti, kokios saugumo technologijos bus jūsų automobilyje po dešimties metų – atsisėskite į šiandieninį „premium“ klasės flagmaną. Tačiau vertindami technologijas, prisiminkite paprastą taisyklę: jei tai valdoma programiniu kodu ir kameromis, tai greitai taps standartu. Jei tai reikalauja sudėtingų mechaninių judesių ir brangių medžiagų – tai greičiausiai taip ir liks tik prabangių modelių savininkų privilegija.
