Hibridas, kurio nereikia įkrauti: kam jis naudingas?

Elektromobilis vilioja mažomis eksploatacijos išlaidomis, tačiau daugelis Baltijos šalių gyventojų neturi kur jo patogiai įkrauti: daugiabučio kieme kištukinio lizdo dažniausiai nėra, o ir ne visų darboviečių stovėjimo vietos pritaikytos elektrinių automobilių energijos papildymui. Būtent tokiomis sąlygomis savo vietą atranda savaime įsikraunantis hibridas, kuriam įkrovimo laidas nereikalingas.

Ad image

Daugiabutis, žiema ir atstumai formuoja kitokį skaičiavimą

Baltijos šalių pirkėjų situacija specifinė. Daug šeimų gyvena daugiabučiuose, kur asmeninė įkrovimo vieta, veikiau, išimtis nei taisyklė, o viešosios stotelės reikalauja planavimo: reikia rasti laisvą vietą, palaukti ir už patogumą sumokėti daugiau nei kraunant namuose.

Prie to prisideda klimatas ir geografija. Šaltuoju metų laiku elektra nuvažiuojamas atstumas pastebimai sutrumpėja, o kelionės tarp didžiųjų regiono miestų siekia šimtus kilometrų, tad baterijos talpa tampa ne teorinis, o labai praktinis klausimas.

Tarp gryno elektromobilio ir įprasto benzininio automobilio yra tarpinis kelias – savaime įsikraunantis, arba pilnavertis, hibridas (angl. HEV). Jo baterija pildoma ne iš elektros tinklo, o važiuojant, todėl vienintelė šiam automobiliui reikalinga infrastruktūra – degalinė. Naujausias tokio sprendimo pavyzdys Lietuvoje – šią vasarą pasirodęs „Chery Tiggo 7 HEV“, kurio oficialūs duomenys leidžia technologijos naudą apskaičiuoti tikslia pinigine išraiška.

Energiją gamina pats automobilis

Tokios hibridinės galios sistemos pagrindas – nedidelė baterija (aptariamame pavyzdyje – 1,8 kWh talpos) ir elektros motoras, dirbantis kartu su benzininiu varikliu. Energija baterijai įkrauti gaminama dviem būdais: dalį jos sugeneruoja pats benzininis variklis, o dalis atgaunama stabdant, kai elektros motoras virsta generatoriumi ir judėjimo energiją paverčia elektra.

Sistemos logika paprasta: benzininis variklis stengiasi veikti tik jam ekonomiškiausiu režimu, o visas kitas situacijas dengia elektrinė pavaros dalis. Mieste, kur greitis nedidelis, o stabdoma dažnai, nemažą kelio dalį automobilis įveikia vien elektros motoru, o vairuotojui jokių režimų rinktis nereikia.

Nuo įkraunamojo hibrido (angl. PHEV) šis sprendimas skiriasi baterijos dydžiu ir filosofija: įkraunamasis turi talpesnę bateriją, kuri pildoma iš tinklo ir leidžia dešimtis kilometrų važiuoti vien elektra, tačiau visą naudą atskleidžia tik reguliariai įkraunamas. Pilnavertis hibridas veikia be jokių laidų – ir būtent dėl to jo istorija automobilių pramonėje susiklostė savitai.

Japonų sukurta technologija nustojo būti jų išskirtinumas

Pilnaverčio hibrido istorija prasidėjo 1997-aisiais, kai „Toyota“ pristatė „Prius“ – pirmąjį masinės gamybos hibridinį automobilį. Iš pradžių sutiktas skeptiškai, ilgainiui jis tapo taupumo etalonu, o pati technologija – japonų gamintojo vizitine kortele: vidaus degimo variklį ir elektros motorą derinanti pavara ilgus metus neturėjo lygiaverčių konkurentų.

Europos gamintojai tuo metu pasirinko kitą kryptį. „Volkswagen“ ir „Audi“ šiandien siūlo švelniuosius 48 voltų hibridus, kurie vien elektra važiuoti negali, o degalų sąnaudas, pačių gamintojų duomenimis, sumažina vos 5–10 proc., ir įkraunamuosius hibridus, kuriuos reikia įkrauti iš išorinio energijos šaltinio – stotelės ar kištukinio lizdo. Savaime įsikraunančio hibrido vokiečių gamose iš esmės nėra, tad segmente, kuris Baltijos sąlygomis atrodo logiškiausias, tiesioginio atsakymo jie kol kas neturi.

Per tą laiką japonų technologiją įvaldė kinų gamintojai. „Chery“ penktosios kartos hibridinių variklių šiluminis efektyvumas – naudingai panaudojamos degalų energijos dalis – gamintojo duomenimis, siekia iki 44,5 proc., o apžvalgininkai tai vertina kaip vieną aukščiausių rodiklių tarp serijinių hibridinių variklių pasaulyje. 

Tai, kas beveik tris dešimtmečius buvo „Toyota“ išskirtinumas, šiandien pasiekiama ir naujų rinkos žaidėjų asortimente. Skiriasi nebent garantijos: kinų gamintojas Lietuvoje suteikia 7 metų arba 150 000 km garantiją, kai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ naujiems automobiliams standartiškai suteikia 3–5 metų arba 100 000 km garantiją.

Aritmetika šeimai, per metus nuvažiuojančiai 20 000 kilometrų

Hibrido naudos skaičiavimas paprastas. Per metus nuvažiavus 20 000 km, „Chery Tiggo 7 HEV“ deklaruojamos 5,7 l/100 km degalų sąnaudos prilygsta 1 140 litrų benzino. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutinė 95 markės benzino kaina 2026 m. liepos pradžioje siekė apie 1,7 euro už litrą, tad metinė degalų sąskaita siektų apie 1 930 eurų. 

Benzininė to paties modelio versija, naudojanti 7 l/100 km, per metus suvartotų 1 400 litrų, tai kainuotų apie 2 370 eurų. Skirtumas – maždaug 260 litrų ir apie 440 eurų kasmet, dar neįvertinus to, kad mieste benzininio automobilio sąnaudos nuo deklaruojamo vidurkio paprastai nutolsta labiau nei hibrido.

Kasdienybėje ši aritmetika pasiskirsto nevienodai. Trumpuose miesto maršrutuose – vežant vaikus į mokyklą ar užsukant į parduotuvę – hibridas taupo daugiausiai: dažni stabdymai grąžina energiją į bateriją, o dalis kelio įveikiama vien elektros motoru ir be papildomų vairuotojo veiksmų. 

Savaitgalio kelionei prie jūros nereikia jokio planavimo, nes degalinių tinklas tankus visose šalyse. Žiemos rytą pranašumas dar paprastesnis: nereikia nei laukti prie įkrovimo stotelės, nei skaičiuoti, kiek galimo nuvažiuoti atstumo atims šaltis, nors degalų sąnaudos šaltuoju sezonu neišvengiamai taip pat paauga.

Savaime įsikraunantis hibridas nėra universalus atsakymas. Turintiems nuosavą įkrovimo vietą ir dažniausiai važinėjantiems trumpais maršrutais, įkraunamojo hibrido ar elektromobilio eksploatacija gali kainuoti mažiau, nes namuose naudojama elektros energija paprastai yra pigesnė už benziną. Pilnavertis hibridas taip pat neleidžia ilgesnių atkarpų važiuoti visiškai be degalų – elektra čia dengia tik dalį kelio.

Vis dėlto Baltijos šalys šiai technologijai – palanki rinka: daugybė vairuotojų gyvena daugiabučiuose, o šaltos žiemos ir kelionės po visą regioną sukuria sąlygas, kuriomis degalinė kol kas patikimesnė už įkrovimo laidą. O galutinį sprendimą kiekviena šeima gali priimti taip pat, kaip šiame tekste – su skaičiuotuvu rankoje.

Pasidalink