„Akivaizdu, jog pramonė sparčiai keičiasi.“ Tokią žinią Vilniuje praūžusiame tradiciniame Transporto inovacijų forume buvo galima išgirsti ne kartą. Ir ją skleidė ne kas kitas, o minimos pramonės dalyviai, kurie ne tik po didinamuoju stiklu stebi šiuos pokyčius, bet ir patys yra aktyvūs jų iniciatoriai. Bene aiškiausiai transformaciją apibendrinęs Švedijos bendrovės „Scania“ vykdomasis viceprezidentas Stefano Fedelis išskyrė keturias esmines pokyčių kryptis.
Sniego gniūžtės efektas
Vienos didžiausių sunkiojo transporto gamintojos atstovo teigimu, esminiu pokyčių katalizatoriumi tapo ištobulėjusios technologijos ir visuomenės lūkesčiai. Kartu jie sukūrė kažką panašaus į sniego gniūžtės efektą, kur vienų sprendimų įgyvendinimas atveria duris naujiems susijusių ekosistemų pokyčiams, o jų įkvėpta verslo ir politinė aplinka kelia būsimų iššūkių kartelę. Šiame kontekste svarbu suprasti ir tai, kad tobulėja ne tik transporto priemonės ar jų technologijos. Kartu nuosekliai keičiasi visas kontekstas: verslo modeliai, finansavimo galimybės, tvarumo užduočių įkūnijimo perspektyvos. „Pirma pokyčių kryptis – elektrifikacija ir skaitmenizacija. Elektrifikacija yra šios pramonės būdas atsisakyti anglies junginių. Ji ypač aktuali Europoje, kur atstumai skiriasi nuo kitų žemynų, tarkime, Amerikos ar Azijos. Akivaizdu, jog siekiant nulinės anglies emisijos ši technologija yra veiksmingiausia“, – pažymėjo S. Fedelis. Pasak specialisto, naujosios skaitmeninės technologijos neatsiejamos nuo elektrinės pavaros, nes jos leidžia dar labiau padidinti šios pavaros teikiamą naudą. Tokių technologijų proveržis ryškiausiai pasimatė pasauliui išsivadavus iš COVID-19 gniaužtų, o dabar naujieji sprendimai plačiai priimami kone visur.
Antroji kryptis – ryšio technologijomis pagrįstos autonomiško mobilumo galimybės. „5G ryšys atvėrė visiškai naujas galimybes jungiant skirtingas transporto technologijas, užtikrinant jų spartų veikimą ir įgyvendinant sumanymus, kurių anksčiau nebuvo galima įgyvendinti. Mūsų pramonėje tai sukėlė didžiulę našumo bangą“, – pridūrė „Scania“ viceprezidentas.
Trečiuoju svarbiu pokyčių vektoriumi jis įvardijo griežtėjančius Europos Sąjungos reglamentus transporto sektoriui bei naujausius tvarumo reikalavimus, kurie formuoja tiek transporto naudotojų, tiek jų klientų politikos pokyčius. Ketvirtoji pokyčių linija yra lyg pirmųjų trijų išdava – tai besikeičiančios logistikos ekosistemos. Anot S. Fedelio, visų šių pokyčių katalizatoriais tapo daugybė dalykų. Ekonominė pažanga, klimato kaita ir aplinkosaugos veiksniai, urbanizacijos plėtra, būtinybė užsitikrinti reikiamus išteklius, įsitvirtinanti tvaraus verslo paradigma ir dėl to besikeičiantys verslo modeliai, galiausiai naujos kompetencijos ir dar begalė kitų dedamųjų diktuoja pramonės pokyčius, o jų epicentre atsiduria tvarios transporto priemonės.
Ne tik elektra varomos transporto priemonės
Eksperto tvirtinimu, kalbant apie elektrifikaciją svarbu suprasti, kad negalima apsiriboti tik transporto priemonėmis. Elektrinės pavaros puikiai dera su plačia naujos kartos technologijų amplitude, todėl transporto parko valdytojai gali suteikti naujų kokybiškų paslaugų savo klientams. Toks poslinkis leidžia kurti naujus produktus ir netgi formuoti naujoviškus verslo modelius, o tokie pokyčiai logistiką pakelia į visiškai naują lygį. Telieka klausimas – kada visa tai taps kasdiene realybe? „Pasaulyje galima išskirti tris zonas. Europa bus viena pirmaujančių pasaulio dalių: ji iki 2030 metų užsibrėžusi pasiekti, kad pusė registruojamų transporto priemonių būtų varomos elektros energija. Tuomet iš paskos seks Kinija, JAV ir Kanada“, – prognozavo įmonės „Scania“ viceprezidentas. Jo žodžiais, baigiantis dešimtmečiui, ilgalaikiai elektrinių sunkiojo transporto priemonių eksploatavimo kaštai susilygins su dyzelinu varomų sunkvežimių eksploatavimo kaštais. O tai – viena iš labai svarbių proveržio aplinkybių.
Naujos paslaugos
Kalbėdamas apie naujus verslo modelius, įmonės „Scania“ viceprezidentas ne sykį paminėjo pramonėje vis dažniau linksniuojamą „transporto priemonės kaip paslaugos“ (angl. Vehicle as a Service, VaaS) terminą. Specialisto teigimu, visi įvardyti pokyčiai gali išplėsti transporto sektoriaus paslaugas: jos maksimaliai atlieps bet kurio kliento poreikius. „Visos sistemos ims dar labiau suktis apie kiekvieną konkretų klientą. Žinoma, tokios naujos verslo sistemos bus labai priklausomos nuo santykių su klientais, tačiau aš jau mačiau, kad tai įmanoma, – tai jau vyksta visoje transporto grandinėje“, – pažymėjo S. Fedelis.
Anot eksperto, ilgainiui transporto paslaugas bus galima užsakyti dar patogiau ir patraukliau vykdant smulkius užsakymus. Didesnis lankstumas bus ir atsiskaitymo srityje: technologijos leis mokėti už nuvažiuotus kilometrus, už naudojimo laiką, už pervežto krovinio parametrus ar už visų šių rodiklių kombinaciją ir patogiai išdėlioti mokėjimus.
Autonomiški sunkvežimiai jau dirba
Šiuolaikinės technologijos vis plačiau praveria duris ir į autonomiškų transporto priemonių pasaulį. Bendrovės „Scania“ sunkiasvoriai savivaldžiai jau ir dabar pluša sudėtingose pramonės srityse. S. Fedelio pastebėjimu, būtent tokio tikslo ir siekiama – transporto technologijos turėtų suteikti galimybę mažinti žmonių skaičių alinančio ar pavojingo darbo vietose, kaip antai kasyklose ir panašiuose objektuose. Štai įmonės „Scania“ sunkvežimiai jau savarankiškai atlieka kasybos pramonės darbus Sioderteljėje (Södertälje), Švedijoje. Atšiaurios darbo sąlygos, nuolatinė darbuotojų stoka – šios aplinkybės neturi reikšmės kone be atokvėpio zujančiai technikai, nes ji, skirtingai nei žmogus, nepavargsta ir nedaro klaidų. Tai palengvina gyvenimą ne tik žmogiškųjų išteklių stokojančioms įmonėms, bet ir didesnio našumo siekiančioms organizacijoms. Pirmuosius autonomiškai važiuojančius sunkvežimius „Scania“ pradėjo bandyti druskos kasykloje Australijoje dar 2018 metais. 2019-aisiais pristatytas konceptualus savivartis „Scania AXL“ jau ne tik išsiverčia be vairuotojo – jame net nėra žmogui numatytos kabinos.
S.Fedelis pažymėjo, kad vis daugiau autonomiškų sunkvežimių sėkmingai darbuojasi uždaruose logistikos parkuose, o kaupiami duomenys leis patobulinti ateities transporto priemonių veikimą. Anot eksperto, technologiškai iki 2030 metų jos jau veiks itin tiksliai, tad teliks išspręsti teisinio reguliavimo klausimus.