Beprecedentis bandymas: „Mercedes-Benz“ viešame avarijos teste sudaužė du naujuosius „CLA“ modelius

Pirmą kartą istorijoje atliktas viešas didelio greičio šoninio smūgio testas su dviem judančiais automobiliais įrodė išskirtinį keleivių ir elektromobilio baterijos saugumą.

Svarbiausi faktai ir techniniai duomenys:

• Eksperimento sąlygos: Šoninio susidūrimo imitacija, kurioje abu automobiliai važiavo 56 km/val. greičiu ir susidūrė be jokio išankstinio stabdymo.

• Dalyviai: Viena į kitą rėžėsi dvi transporto priemonės, kurių kiekviena sveria daugiau nei dvi tonas. „CLA Shooting Brake“ su elektrifikuotu vidaus degimo varikliu smūgiavo į visiškai elektrinio „CLA“ vairuotojo pusę.

• Rezultatai: Abiejų automobilių keleivių kabinos išliko nepažeistos. Visų aštuonių manekenų, atstovaujančių keturiems suaugusiems ir keturiems vaikams, daviklių rodmenys neviršijo nustatytų biomechaninių ribų.

• Baterijos saugumas: Nepaisant stipraus tiesioginio smūgio į šoną, po elektromobilio grindimis sumontuota aukštos įtampos baterija išliko visiškai nepažeista.

• Nauja technologija: Gamintojas pademonstravo „Mercedes-Benz Rescue Intelligence“ sistemą, kuri bus pradėta diegti nuo 2027 m. Ji gelbėjimo tarnyboms realiu laiku perduos informaciją apie keleivių skaičių, oro pagalvių būklę ir baterijos temperatūrą dar joms vykstant į įvykio vietą.

Ekstremalus scenarijus už standartų ribų

Standartiniai automobilių saugumo testai dažniausiai atliekami nurodytomis sąlygomis naudojant stacionarius barjerus arba specialius smūgiuojamuosius vežimėlius. Tačiau „Mercedes-Benz“ nusprendė surengti pirmąjį pasaulyje viešą didelio greičio šoninio smūgio testą, kuriame dalyvavo du realūs, judantys serijinės gamybos automobiliai.

Remiantis paties gamintojo nelaimingų atsitikimų tyrimais, 56 km/val. greitis abiem transporto priemonėms reprezentuoja viršutinę realaus pasaulio sankryžose kylančių avarijų greičio ribą. Šis greitis yra gerokai didesnis nei įprastai fiksuojamas miesto centro eisme. Kadangi šoninio smūgio atveju automobilio šonuose yra kur kas mažiau erdvės smūgio energijai sugerti nei priekyje, toks scenarijus laikomas vienu kritiškiausių keleiviams ir transporto priemonės struktūrai. Apie ketvirtadalis visų avarijų, kurių metu sužalojami žmonės, yra būtent šoniniai susidūrimai.

Duomenys, patvirtinantys inžinerinius sprendimus

Kurdami naujus modelius, bendrovės inžinieriai atlieka apie 15 000 virtualių avarijų simuliacijų, o dirbtinis intelektas padeda šias prognozes paversti dar tikslesnėmis. Galiausiai įvykdoma apie 150 fizinių testų kiekvienam naujam modeliui, taip gerokai viršijant formalius teisinius reikalavimus. Šis viešas „CLA“ susidūrimas patvirtino apsaugos sistemų efektyvumą: iš 150 matavimo taškų kiekviename manekene surinkti duomenys parodė, jog rizika patirti sunkius ar gyvybei pavojingus sužalojimus yra maža.

Ypatingas dėmesys šiame teste buvo skirtas elektromobilio vientisumui. Nors „CLA Shooting Brake“ rėžėsi tiesiai į elektrinio „CLA“ vairuotojo pusę, aukštos įtampos baterija išliko sveika. Pasak „Mercedes-Benz AG“ transporto priemonių saugumo padalinio vadovo Paulo Dicko, šis testas atspindi „Real-Life Safety“ filosofiją, grįstą realių avarijų analize. Koncernas realias avarijas tiria nuo 1969 m. ir per šį laikotarpį, bendradarbiaudamas su tyrėjais Vokietijoje, Kinijoje ir Indijoje, išanalizavo apie 6 000 įvykių.

Skaitmeninis išsigelbėjimas: „Rescue Intelligence“

Kartu su fiziniu saugumu „Mercedes-Benz“ pirmą kartą pristatė „Rescue Intelligence“ sistemą. Ji bus palaipsniui diegiama nuo 2027 metų ir leis užmegzti tiesioginį ryšį tarp į avariją patekusio automobilio bei greitojo reagavimo tarnybų.

Ugniagesiai gelbėtojai, dar būdami pakeliui į įvykio vietą, galės gauti kritinę avarijos informaciją. Priklausomai nuo techninio prieinamumo, sistema tiesiogiai transliuos duomenis apie keleivių skaičių, oro pagalvių bei saugos diržų būseną, atidarytas duris, baterijos temperatūrą ir aukštos įtampos sistemos būklę. Tai leis gelbėjimo tarnyboms iš anksto susidaryti situacijos vaizdą ir greičiau parinkti reikiamą gelbėjimo įrangą, optimaliai išnaudojant kiekvieną sekundę po avarijos.