Įmonėms elektrifikuojant transporto parkus ir keičiantis pastatams taikomiems infrastruktūros reikalavimams, elektromobilių įkrovimas tampa vis aktualesniu sprendimu nekilnojamojo turto savininkams. Tačiau didesnė įkrovimo stotelės galia savaime negarantuoja didesnės naudos – svarbiausia įvertinti, kas naudosis infrastruktūra ir kaip veiks pati paslauga.
„Biurui, prekybos centrui ar pakelės kavinei reikia skirtingų įkrovimo sprendimų, nes skiriasi ir čia apsilankančių elektromobilių vairuotojų poreikiai. Todėl dar tik planuojant tokią infrastruktūrą svarbu numatyti, kiek laiko automobiliai praleis konkrečioje vietoje, kokios įvado galimybės ir kaip įkrovimo paslauga bus administruojama. Tinkamai parinkti sprendimai gali būti naudingi ne tik klientams, bet ir pačiam verslui“, – sako „Elektrum Lietuva“ Plėtros vadovas Paulius Jankauskas.
Skirtingoms lokacijoms – skirtingi įkrovimo sprendimai
Biuras – viena iš vietų, kur elektromobilis gali stovėti visą darbo dieną. Todėl čia dažnai svarbiau sudaryti galimybę krautis keliems elektromobiliams vienu metu, o ne kuo greičiau įkrauti vieną. Tam pasirenkami lėtojo įkrovimo iki 22 kW sprendimai, dažnai – 7 ar 11 kW galios įkrovimo prieigos. Pavyzdžiui, Vilniaus verslo centre „Sand Offices“ įrengtos 38 įkrovimo prieigos po 11 kW, o jų apkrova valdoma pagal pastato įvado galimybes. Taip galima pasiūlyti daugiau įkrovimo vietų ir kartu kontroliuoti infrastruktūros galios poreikį.
Toks sprendimas aktualus ne tik asmeniniams elektromobiliams, bet ir įmonių transporto parkams. Elektrifikuojant transportą verslui svarbu planuoti, kada automobiliai grįžta į bazę, kada vėl išvyksta ir kiek energijos jiems reikia kasdienėms kelionėms, kad visada joms būtų pasiruošę.
Visai kitoks scenarijus – prekybos centre, kur elektromobilis dažniausiai stovi valandą ar dvi. Dar trumpiau vairuotojas gali užsibūti degalinėje ar pakelės kavinėje. Tokiose vietose labiau tinka spartesnis įkrovimas, nes per trumpą sustojimą vairuotojas nori papildyti kuo daugiau energijos tolesnei kelionei.
„Pirmiausia reikia suprasti klientą, kuris naudosis infrastruktūra: kiek laiko jis praleis konkrečioje vietoje ir kiek kilovatvalandžių per tą laiką jam reikės įkrauti. Biure svarbu, kad elektromobilis būtų įkrautas iki išvykimo, o trumpai sustojusiam vairuotojui – kiek energijos jis spės papildyti per kavos pertrauką“, – teigia P. Jankauskas.
Investicijos naudą lemia realus naudojimas
Įkrovimo infrastruktūra verslui gali padėti pritraukti klientų, didinti objekto patrauklumą nuomininkams ir generuoti papildomų pajamų. Skaičiuojant būtent finansinę grąžą, svarbu įvertinti, kiek energijos bus parduodama, kokia taikoma įkrovimo kaina, kiek kainuos elektra ir įvado galios išlaikymas, taip pat kokios bus įrangos, prijungimo, administravimo ir priežiūros išlaidos.
„Didesnė įkrovimo galia savaime nereiškia geresnės investicijos. Jei tokia stotelė naudojama retai, verslui gali būti naudingiau turėti kelias mažesnės galios įkrovimo prieigas, kuriomis naudojamasi reguliariai“, – įsitikinęs ekspertas.
Pasak jo, pilna automobilių aikštelė taip pat savaime neparodo įkrovimo paklausos. Reikia įvertinti, kiek lankytojų atvyksta elektromobiliais, kiek laiko pasilieka ir kokias įkrovimo alternatyvas turi aplinkinės vietos.
Ne mažiau svarbi ir stovėjimo tvarka. Jau įkrautas elektromobilis gali likti prie įkrovimo stotelės ir neleisti ja pasinaudoti kitam vairuotojui. Todėl infrastruktūros naudojimą lemia ne tik techniniai sprendimai, bet ir aiškios taisyklės, tinkamai įrengti eismą reguliuojantys ženklai.
Jei stovėjimo aikštelė mokama, naudinga aiškiai nurodyti parkavimo sąlygas, nes elektromobilių vairuotojas vertina bendrą sustojimo kainą. Ribotas patekimas į teritoriją ar neaiški naudojimo tvarka gali sumažinti net ir tinkamai parinktos įkrovimo infrastruktūros patrauklumą.
Kas užtikrins sklandžią įkrovimo paslaugą?
Prijungimas prie viešojo įkrovimo tinklo gali išplėsti naudotojų ratą, tačiau vien matomumas populiariausiuose elektromobilių įkrovimo žemėlapiuose paklausos nesukuria. Paslauga turi būti lengvai prieinama ir patikimai veikti bet kuriuo paros metu.
Įkrovimo stotelių administravimas apima mokėjimų surinkimą, įkrovimo sesijų ir pajamų apskaitą, nuolatinę įrangos priežiūrą bei elektromobilių vairuotojų aptarnavimą.
„Įkrovimo stotelės savininkui svarbu žinoti, kas surinks mokėjimus, stebės įrangos veikimą ir padės elektromobilio vairuotojui vakare ar savaitgalį. Administravimas turi būti suplanuotas kartu su infrastruktūros įrengimu“, – pabrėžia P. Jankauskas.
Pavyzdžiui, „Elektrum Drive“ administravimo modelyje partneriui priklausanti įranga prijungiama prie tinklo, o operatorius rūpinasi mokėjimų surinkimu, įrangos monitoringu ir vairuotojų aptarnavimu bet kokiu paros metu.
Renkantis administravimo partnerį svarbu įvertinti ir kibernetinį saugumą: prieigų prie įrangos bei duomenų apsaugą, saugumo atnaujinimus ir reagavimą į incidentus. Nepakankamai apsaugota administravimo sistema gali kelti duomenų saugumo ir paslaugos sutrikimo riziką.
Privaloma infrastruktūra ir pasirengimas ateičiai
Įkrovimo infrastruktūros planavimą lemia ir statybos techninio reglamento (STR) reikalavimai. Jų taikymas priklauso nuo pastato paskirties, stovėjimo vietų skaičiaus ir atliekamų darbų. Todėl naujai statomo objekto ir esamo pastato savininkui gali būti taikomos skirtingos pareigos.
Pavyzdžiui, jei statomas ar rekonstruojamas negyvenamasis pastatas turi daugiau kaip penkias automobilių stovėjimo vietas, bent pusei jų iš anksto nutiesiami kabeliai, o bent vienai vietai iš penkių įrengiama įkrovimo prieiga. Administraciniams pastatams nustatytas griežtesnis santykis – bent dviem vietoms viena prieiga. Atskiras reikalavimas taikomas negyvenamųjų pastatų automobilių saugykloms, turinčioms daugiau kaip 20 vietų – tuomet privaloma bent viena prieiga dešimčiai vietų arba kabelių kanalų infrastruktūrą bent pusei vietų.
Reglamente taip pat numatyta alternatyvų ir išimčių, todėl konkretų projektą reikėtų vertinti individualiai. Vis dėlto verslui svarbu atskirti infrastruktūros paruošimą vėlesnei plėtrai nuo iš karto įrengiamos įrangos. Abu sprendimai leidžia atliepti augantį elektromobilių skaičių ateityje, tačiau skiriasi investicijų ir darbų apimtis – vienu atveju iš anksto nutiesiami kabeliai, kitu jau įrengiamos veikiančios įkrovimo prieigos.
„Privalomi reikalavimai nustato tam tikrą atskaitos tašką, tačiau, mano vertinimu, klausimas vis dar vertas diskusijų – ar minimalus įkrovimo prieigų skaičius šiame rinkos etape visose lokacijose proporcingas realiai paklausai. Jei viename biure poreikį sparčiai didina elektrifikuojami įmonių transporto parkai, kitame jis dar tik formuojasi. Kitaip tariant, jei šiandien daliai prieigų dar nėra poreikio, ar būtina iš karto investuoti į pilną jų įrengimą. Kur kas svarbiau pasirengti ateičiai ir sudaryti galimybę infrastruktūrą plėsti augant poreikiui“, – įsitikinęs P. Jankauskas.
Galiausiai, pasak pašnekovo, ar įkrovimo stotelė duos apčiuopiamos naudos, lemia ne pati atitiktis reglamentui, o tai, kaip panaudojama turima įvado galia, kiek energijos elektromobilių vairuotojai įsikrauna ir kas užtikrina patikimą paslaugos veikimą.
Dažnai užduodami klausimai
Kodėl įkrovimo stotelės galia ne visada garantuoja didesnę naudą verslui?
Didesnė įkrovimo stotelės galia savaime negarantuoja didesnės naudos, nes svarbiausia įvertinti, kas naudosis infrastruktūra ir kaip veiks pati paslauga. Skirtingoms lokacijoms, tokioms kaip biurai, prekybos centrai ar pakelės kavinės, reikia skirtingų įkrovimo sprendimų, atsižvelgiant į elektromobilių vairuotojų poreikius ir automobilių praleidžiamą laiką.
Kokie įkrovimo sprendimai tinka biurams ir kodėl?
Biuruose, kur elektromobiliai gali stovėti visą darbo dieną, dažnai svarbiau sudaryti galimybę krautis keliems elektromobiliams vienu metu, o ne kuo greičiau įkrauti vieną. Tam pasirenkami lėtojo įkrovimo iki 22 kW sprendimai, dažnai – 7 ar 11 kW galios įkrovimo prieigos, leidžiančios valdyti apkrovą pagal pastato įvado galimybes.
Kokie įkrovimo sprendimai tinkamiausi prekybos centrams ar pakelės kavinėms?
Prekybos centruose, degalinėse ar pakelės kavinėse, kur elektromobilis stovi trumpiau (valandą ar dvi), labiau tinka spartesnis įkrovimas. Vairuotojai per trumpą sustojimą nori papildyti kuo daugiau energijos tolesnei kelionei.
Kas lemia investicijos į įkrovimo infrastruktūrą naudą verslui?
Investicijos naudą lemia realus naudojimas ir finansinė grąža, kurią lemia parduodamos energijos kiekis, taikoma įkrovimo kaina, elektros ir įvado galios išlaikymo kaštai, taip pat įrangos, prijungimo, administravimo ir priežiūros išlaidos. Svarbu įvertinti, kiek lankytojų atvyksta elektromobiliais, kiek laiko pasilieka ir kokias įkrovimo alternatyvas turi aplinkinės vietos.
