Ilgaamžiškumo testai – svarbus bet kurio naujo produkto raidos etapas. Transporto industrijoje tam naudojami bandymai karšto, šalto, sauso, drėgno ir bet kokio kito įsivaizduojamo klimato sąlygomis, tačiau gamintojai labai mėgsta ir dar vieną itin savitą būdą – neprognozuojamus automobilių sporto bandymus. Tai visuomet reikalauja didelių investicijų, bet pergalės stiprina prekių ženklo įvaizdį ir leidžia sparčiau taikyti naujoves serijinės gamybos modeliuose.
Sprendimas įsitraukti į automobilių sportą itin pasiteisina tais atvejais, kuomet iniciatyvą rodo vienas ar keletas partnerių. „Porsche“ koncerno pasiekimai žiedinėse lenktynėse veikiausiai nebūtų tokie solidūs, jei jo komanda nedalyvautų „Michelin“ varžybose, o „Citroën“ dominavimas Pasaulio ralio čempionate, ko gero, būtų pasibaigęs greičiau be partnerių „Total“.
Kitas didelis privalumas – sukaupta patirtimi jau naudojasi ne viena, o keletas bendrovių. Inžineriniai išradimai anksčiau ar vėliau iš automobilių sporto perkeliami į serijinę gamybą, todėl pagrindinis laimėtojas visuomet – geresnį galutinį produktą gaunantys vartotojai.
Išskirtinis ralio istorijos etapas
Nuo tada, kai automobilių važiavimo greitis ėmė viršyti kinkinių judėjimo tempą, joks gamintojas nėra dominavęs visose techninėse disciplinose. Dažniausiai pasirenkama viena ar dvi labiausiai dominančios kategorijos ir joms skiriamas didžiausias dėmesys.
Pavyzdžiui, „Citroën“ labiausiai pagarsėjo pergalėmis ralio trasose. Prancūzijos gamintojo patirtis šioje srityje – išskirtinai didelė, o pirmuoju sėkmingu modeliu gali būti laikomas dar 1956 metais debiutavęs elegantiškasis DS. Gamintojo istorijoje netrūko sėkmingų pasirodymų ir FIA kėbulinių automobilių pasaulio taurėse varžybose – skirtingais laikotarpiais komandoms pavyko iškovoti 36 pergales ir laimėti sezonus gamintojų įskaitoje.
Tikrasis „Citroën“ klestėjimo laikotarpis truko nuo 2004 iki 2012 metų. Per tą laiką komanda Pasaulio ralio čempionate (WRC) aštuonis kartus triumfavo gamintojų įskaitoje, o būtent šios įmonės bolidus vairavęs Sebastienas Loebas devynis kartus iš eilės buvo greičiausias tarp vairuotojų.
2014-aisiais „Citroën“ sėkmingai sugrįžo į kėbulinių automobilių lenktynes. WTCC lenktynių serijoje debiutavusi komanda tris kartus užsitikrino pirmąją vieną gamintojų įskaitoje, o komandos lenktynininkai pelnė penkis čempionų titulus vairuotojų įskaitoje. 2017 metais trumpam į WRC dėmesį atkreipusi „Citroën“ komanda su C3 ralio bolidu išplėšė pergales Meksikos ir Ispanijos etapuose.
Jei veikė ralio maratonuose, tiks ir vairuojant kasdien
Inovacijų retrospektyvą reikėtų pradėti nuo unikalaus DS modelio. Nors raliui jis buvo pritaikytas jau po debiuto rinkoje, tai nesutrukdė „Citroën“ inžinieriams kaupti patirtį visame pasaulyje rengiamose varžybose ir atlikti itin svarbius patobulinimus. Tik pradėta naudoti hidropneumatinė pakaba tuomet dar nebuvo ypač įmantri, tačiau vis tiek suteikė didesnį komfortą važiuojant nei kiti tos pačios klasės septintojo dešimtmečio modeliai.
Flaminio Bertoni sukurtas kėbulas taip pat buvo labai aerodinamiškas. Nugludintos jo linijos ralio trasose padėjo išvystyti didžiausią greitį, o kasdien automobiliu besinaudojančius vairuotojus džiugino nedidelėmis degalų sąnaudomis. Greta kitų svarbių sprendimų, „Citroën DS“ išsiskyrė dar ir tuo, kad tai buvo pirmasis serijinės gamybos automobilis su diskiniais stabdžiais.
Vienas iš ralio trasose pasitvirtinusių „Citroën“ inžinerinių sprendimų buvo aktyvioji pakaba. Ilgą laiką gamintojai naudojo tik standartines pasyviąsias pakabas, kurios galėjo tik veikti reaguodamos į kelio nelygumus. Standumas, prošvaisa ir amortizatorių charakteristikos – visa tai buvo fiksuoti rodikliai.
1995-aisiais pasirodžiusi „Citroën Xantia“ versija „Activa“ su papildomomis hidraulinėmis sferomis iki šiol laikoma greičiausiai legendinį Švedijoje atliekamą briedžio testą įveikusiu masinės gamybos automobiliu. Specifinė pakabos konstrukcija leido pasiekti išskirtinį standumą posūkiuose, tačiau važiuojant tiesiais ruožais modelis buvo itin komfortiškas.
Pirmieji aktyviosios pakabos elementai buvo išbandyti tobulinant ralio reidams skirtą „Citroën ZX“ visureigį. 1990 metais debiutavęs modelis iškart triumfavo „Baja Aragon“ varžybose.
Nuo 1993 iki 1997-ųjų šis automobilis neturėjo sau lygių Dakaro ralio maratone. „Citroën“ komanda penkerius metus iš eilės skynė laurus sudėtingiausių pasaulyje automobilių sporto lenktynių gamintojų įskaitoje, o „ZX Rallye Raid“ vairavę lenktynininkai daugiausia varžėsi tarpusavyje.
„Citroën“ itin sparčiai perkėlė automobilių sporte pasitvirtinusias naujoves į serijinę gamybą, tačiau, tobulėjant technologijoms, nemažai gamintojų jas imdavo naudoti masiškai ir dažnu atveju netgi neįmanoma pasakyti, kuris tai padarė pirmasis.
Vienas svarbiausių pasyviojo saugumo išradimų buvo apribota saugi salono erdvė. Iki šiol lenktyniniuose modeliuose naudojamų saugos lankų užsimezgusi idėja galiausiai leido sukurti saugią keleivių kokoną su kruopščiai apskaičiuotomis gniuždymo zonomis. Konstrukcijos paskirtis – tokia pati kaip ir sportiniuose automobiliuose, tačiau įprastuose modeliuose saugos lankų paskirtį atliekančias standumo sijas slepia apdailos detalės.
Serijinės gamybos modeliuose gausu technologijų, kurios automobilių sporto entuziastams kelia tiesiogines asociacijas su lenktynių bolidais. Geras to pavyzdys – daugelyje naujų modelių užvedimo spyneles pakeitę „Start-Stop“ mygtukai. Tokia įranga dabar siūloma net ir tokiuose miesto modeliuose kaip „Citroën C3“ hečbekas.
Padangų išbandymo laukas
Lenktynės – mūšio laukas padangų gamintojams. Automobilių įmonės atidžiai stebi naujausias tendencijas, nes būtent trasose išbandomi nauji gumos mišiniai, protektoriaus raštai. Čia greitai paaiškėja, kurios padangos net ir po ekstremalių apkrovų geriausiai išlaiko pradines savybes.
Varžybos vyksta pačiomis įvairiausiomis oro sąlygomis, įskaitant lietų ar sniegą, todėl tiksliai įvertinami ir skirtingų kategorijų nauji gaminiai.
Iš lenktynių bolidų serijiniai automobiliai paveldėjo ir daug kitų inžinerinių išradimų, įskaitant galinio vaizdo veidrodėlius, saugos diržus, ABS bei stabilumo kontrolės sistemas, taip pat netgi patogesnius galvų atlošus.