Kaip manote, kiek įmonių Lietuvoje užsiima tarptautiniu ar vietiniu krovinių pervežimu? Atsakymas jus nustebins: maždaug 7750. Tikimasi, kad 2024 m. Lietuvos krovinių vežimo keliais rinka pasieks 5,1 mlrd. eurų. Tai didele dalimi tapo įmanoma dėl sistemingos ir veiksmingos pramonės plėtros.
Kartu su GPS sekimo ir telematikos programinės įrangos kūrėja ir tiekėja „Gurtam“ apžvelgsime, kas jau nuveikta šia kryptimi ir kaip Lietuva, pasitelkusi pažangius technologinius sprendimus, gali sustiprinti savo pozicijas Europos krovininio transporto rinkoje.
2005 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino ilgalaikę šalies transporto sistemos plėtros strategiją, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2025 m. Joje atsižvelgta į Lietuvos ekonominės plėtros planus ir ES transporto sektoriaus plėtros tendencijas.
„Transporto tinklai Europoje, kaip ir kituose žemynuose, skatina bendros rinkos arterijos ar net ekonomikos konkurencingumą.“, — pažymima Strategijos įžangoje.
Dokumente numatoma iki 2025 m. šalyje sukurti modernią daugiarūšio transporto sistemą, kuri savo techniniais parametrais, saugumu ir paslaugų kokybe atitiktų ES senbuvių lygį. Taip pat akcentuojamos kelių eismo saugumo ir aplinkosaugos problemos, kurių daugumos neįmanoma išspręsti be transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros.
Kaip įgyvendinami planai
Įgyvendinant šią strategiją jau nuveikta labai daug darbų, ir jie nesibaigia.
1. Keliai. Šiuo metu vyksta didžiausio per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją kelių tiesimo projekto šalyje darbai. Tai – kelio E67 („Via Baltica“) paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, kurios ilgis apie 40 kilometrų, rekonstrukcija.
Ambicingą projektą sudaro trys tunelinės sankryžos, trys tunelinės sankryžos su gyvūnais, du viadukai ir 82 metrų ilgio žaliasis tiltas gyvūnų migracijai (pirmasis šalyje), dešimt žiedinių sankryžų, apie 15 km jungiamųjų kelių ir 5 km ilgio akustinė siena.
2. Logistika. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje netrukus bus baigtas statyti 22 tūkst. m2 logistikos centras, kurio vertė – 40 mln. eurų. Jo išskirtinis bruožas – jo energijos suvartojimo klasė bus A++, t. y. 38 proc. mažesnė už Lietuvoje nustatytą vertę, taikomą beveik nulinės energijos suvartojimo klasės pastatams. Tai vienas iš daugelio pastaraisiais metais pastatytų logistikos centrų.
3. Infrastruktūra. Kuriama ekologiškų autobusų ir sunkvežimių (M2, M3, N2, N3 klasių) infrastruktūra. Iki 2025 m. pabaigos pagrindiniuose šalies keliuose iš viso turi atsirasti 300 didelės (49-149 kW) ir itin didelės galios (>149 kW) įkrovimo stotelių. Tam bus skirta 12,5 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo. Įkrovimo stotelių tinklas bus didžiausias tokio pobūdžio tinklas Baltijos šalyse.
Tai yra strateginė investicija, nes elektra varomų sunkvežimių plitimą riboja ne tik didelė jų kaina, bet ir nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Tolimus maršrutus tenka planuoti atsižvelgiant ne į maksimalų efektyvumą, bet į tai, ar pakeliui yra įkrovimo stotelių.
Konsultacinės bendrovės „PwC” ekspertai mano, kad iki 2030 m. kas trečias sunkvežimis pasaulyje bus elektrinis, o iki 2035 m. jų dalis sieks 70 proc. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, jau 2025 m. Europoje bus naudojama 40 tūkst. sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių.
4. Prieiga prie informacijos. Įgyvendinant iniciatyvą „Via Baltica“, sukurtas interaktyvus portalas „Eismoinfo“, kuriame galima rasti realiuoju laiku pateikiamą informaciją apie kelių priežiūrą, dangos būklę, avaringus ruožus, eismo intensyvumą, mokamus kelius ir kt.
Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys pokyčių mastą.
Išmaniosios transporto sistemos
Atskiras strategijos punktas yra informacinių technologijų ir pažangiųjų transporto sistemų plėtra. Pagrindiniai tikslai šioje srityje yra telematinės palydovinės radijo navigacijos sistemos GALILEO, palydovinio sekimo sistemos EUTELTRACK, keitimosi duomenimis standarto EDIFACT ir kt. platesnis diegimas.
Tikslinama, kad nekalbama apie kurio nors vieno sprendimo monopolizaciją: „Informacinės infrastruktūros kūrimas reiškia ne vienos didžiulės kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimą, o aplinkos, skirtos įmonių informacinių sistemų funkcionavimui, sukūrimą“.
Pažymėtina, kad jau 2005 m. Lietuvos vyriausybė suprato IT plėtros transporto sistemose perspektyvą ir svarbą.
Tokios technologijos apima:
- telematikos sprendimai;
- dirbtinio intelekto sistemos sandėlių valdymui;
- blokų grandinės sprendimai tiekimo grandinės valdymui;
- kelių priežiūros sistemos su dirbtinio intelekto analitika;
- daiktų interneto elementai transporte ir gatvėse, vadinamojo „išmaniojo miesto“ kontekste, renkantys ir perduodantys informaciją į vieningą apdorojimo centrą.
Norėčiau plačiau aptarti telematiką kaip daugelio susijusių technologijų ir paslaugų pagrindą – kodėl ji tokia svarbi?
Ką sugeba parodyti telematika?
Telematikos sprendimus sudaro aparatinė įranga (sumontuota automobilyje) ir programinė įranga (veikianti serveryje, iš kurio gaunama informacija). Automobiliuose esantys jutikliai gali rinkti įvairią informaciją: geolokaciją, greitį, degalų sąnaudas, fiksuoti vairavimo anomalijas, sustojimus greitkelyje, transporto priemonės komponentų būklę ir kt.
Šie duomenys yra svarbūs, tačiau patys savaime neparodo viso bendro vaizdo. Kad informacija būtų kuo išsamesnė, ją papildo ir kiti: iš žemėlapių teikėjų, kelių tarnybų, energetikos įmonių, reguliavimo institucijų.
Jutiklių surinkta ir serveryje apdorota informacija padeda planuoti maršrutus, tvarkaraščius ir biudžetus, taupyti laiką ir degalus, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, iki minimumo sumažinti mašinų prastovas ir nelaimingus atsitikimus.
Visa tai galima padaryti naudojantis automobilių parko valdymo sistemomis, pavyzdžiui, tokiomis, kokias sukūrė „Gurtam“, prie kurios sprendimų visame pasaulyje jau prijungta daugiau kaip 4 mln. transporto priemonių.
Jutiklių surinkta ir serveryje apdorota informacija padeda planuoti maršrutus, tvarkaraščius ir biudžetus, taupyti laiką ir degalus, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sumažinti technikos prastovas ir nelaimingus atsitikimus.
Tai tik keletas telematikos galimybių.
- Duomenys realiuoju laiku. Dėl beveik visur paplitusios 5G technologijos, duomenys į abi puses perduodami be vėlavimo. Realaus laiko analizė leidžia priimti tikslesnius ir optimalius sprendimus. Pavyzdžiui, maršruto keitimas, reagavimas į avarines situacijas, reakcija į gedimus ar vairuotojų nuovargį: esant itin svarbiai situacijai, operatorius gali greičiau reaguoti į šiuos duomenis.
- Prognozavimo analizė. Jautrūs jutikliai padeda iš anksto diagnozuoti gedimus ir užkirsti jiems kelią: suremontuoti arba pakeisti dalį, kol ji galutinai nesugedo ir nelėmė prastovos.
- Eismo sauga. Eismo duomenys gali padėti aptikti anomalijas ir į jas reaguoti: toliau mokyti vairuotojus arba įsikišti į eismo situacijas. Pavyzdžiui, jutikliai gali nustatyti, kad vairuotojas važiuodamas užmerkė akis, ir į tai reaguoti.
Lietuvos transporto įmonėms telematikos sprendimų diegimas yra ypač svarbus, nes mūsų šalis yra viena iš Europos rinkos lyderių šioje srityje pagal augimo tempus, nuvažiuotų kilometrų skaičių ir daugelį kitų rodiklių. Šios technologijos padės įtvirtinti augimo dinamiką ir efektyvinti transporto įmonių veiklą.
Lietuva – svarbus Europos transporto centras
Sakydami, kad Lietuva yra viena iš ES lyderių krovinių vežimo srityje, remiamės šiais faktais.
- Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais augo ir sugeneravo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Investicijos į transporto paslaugų eksporto sektorių iki 2022 metų išaugo trečdaliu ir sudarė 1,62 mlrd. O krovinių gabenimo keliais apimtys išaugo 20%, iki 120 mln.tonų.
- 2023 m. bendra krovinių vežimo kelių transportu apimtis sumažėjo 20 ES šalių, o labiausiai – Portugalijoje (-16,4 %), Slovakijoje (-16,2 %) ir Švedijoje (-11,5 %). Likusiose 6 šalyse užfiksuotas augimas, o didžiausias augimas – Lietuvoje (+17,3 %). Antroje vietoje – Danija (+8,2 %).
- 2021-22 m. Lietuvos tarptautinio transporto dalis bendrame pervežimų kiekyje yra didžiausia – 93,3 proc. ir 94,1 proc. Lietuva taip pat pirmauja Europoje pagal tolimojo krovinių gabenimo per 1000 km apimtis – 50,9 proc.
- Nustatomas vidutinis atstumas, kurį nuvažiuoja viena krovinio tona. Jis priklauso nuo šalies dydžio ir jai tenkančios tarptautinio transporto srauto dalies. Lietuva pirmauja pagal visų rūšių transportą (įskaitant vidaus transportą) – 533,7 km. Kartu vidutinis tarptautinių pervežimų atstumas buvo 991,7 km.
- Įdomu tai, kad 2022 m. ES 20,2 proc. viso nuvažiuoto atstumo teko tuštiems sunkvežimiams. Tai reiškia, kad kas penktu atveju sunkvežimis važiavo be krovinio, neradęs transporto užsakymo reikiama kryptimi. Tačiau net ir čia Lietuva pirmauja: mūsų rodiklis siekė 14,6 %, o tai yra gerokai mažiau nei Europos transporto lyderių: Lenkija – 22,5, Vokietija – 22,7. Ir apskritai tai yra vienas geriausių rodiklių: mažesnis skaičius yra tik Belgijoje ir Danijoje (atitinkamai 10,9 % ir 8,7 %).
Kas lėmė augimą?
Šį augimą lemia keletas veiksnių. Tarp jų – palanki geografinė padėtis, strategiškai teisingi šalies vadovybės veiksmai ir didžiųjų tarptautinių vežėjų dėmesys šaliai. Svarbus vaidmuo tenka ir transporto priemonių parko aprūpinimui telematiniais sprendimais: tai padeda transporto įmonėms dirbti žymiai efektyviau.
Vis dėlto ne viskas vyksta sklandžiai: plėtrą stabdo pasaulinis ekonominis neapibrėžtumas, vairuotojų trūkumas, didėjančios veiklos sąnaudos ir prekybos su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis krizė. Nė vienas iš šių veiksnių negali būti greitai pašalintas, tačiau yra būdų, kaip sumažinti jų ekonominį poveikį.
Procesų optimizavimas ir kompetentingas išteklių paskirstymas yra būtinos logistikos pramonės plėtros sąlygos. Tai įmanoma, jei transporto įmonės įdiegs naujoviškas telematikos sistemas, kurios padės racionaliai organizuoti jų veiklą.
Lietuvoje veikia kelios tarptautinės telematikos sprendimus siūlančios bendrovės. Trims iš jų atstovauja biurai, o vienos, didžiausios, būstinė yra Vilniuje. Tai „Gurtam“, kurios sprendimai yra sujungti su daugiau kaip 4 mln. automobilių pasaulyje.
Galima tik spėlioti, kas šiuo atveju yra svarbiausia: ar programuotojų susidomėjimas perspektyviu regionu, ar sektoriaus plėtra dėl telematinių sprendimų prieinamumo. Tikėtina, kad Lietuvoje matome šių veiksnių sinergijos rezultatą. Ir akivaizdu, kad ji tik plėtosis.