Vien tik ar iš dalies elektros energija varomos transporto priemonės jau tapo įprastos mūsų gatvėse, o jų vairuotojai ir dirbtuvių technikai vis geriau supranta, kaip veikia naujosios technologijos. Tačiau gausybę klausimų apie elektromobilius tebeturi kiekvienas – tiek jais jau važinėjantys, tiek dar tik svarstantys įsigyti tokį automobilį. Tuo nesunku įsitikinti vien pamačius, kiek elektra varomais modeliais besidominčių bendraminčių grupių sukurta socialiniuose tinkluose.
Vienas didžiausių elektromobilių naudotojų rūpesčių yra akumuliatoriaus veikimo laikas. Panašiai kaip ir mobiliuosiuose telefonuose, elektromobilių baterijos su laiku linkusios degraduoti ir prarasti savo pradines savybes. Tačiau specialistas ramina, kad netrukus šis klausimas taps nebeaktualus. O kol kas gali pasiūlyti keletą naudingų patarimų, kaip prailginti baterijų gyvenimą.
„Kuriant elektromobilius daug dėmesio skiriama baterijų ilgaamžiškumui. Gamintojų tikslas – pagaminti automobilį, kuris neverstų vartotojų keisti kasdienių įpročių. Tai apima ir baterijų ilgaamžiškumą. Naujausiuose modeliuose tam skiriama ypač daug dėmesio. Todėl, esu tikras, jog ilgainiui ši tema nebebus tokia opi kaip dabar“, – įsitikinęs elektrifikuoto transporto žinovas, OEV.LT vaizdo kanalo apie elektromobilius įkūrėjas Tadas Ratkevičius.
Garantuoti 160 tūkst. kilometrų
Eksperto teigimu, jau dabar moderniausiuose elektromobiliuose sėkmingai sprendžiama dalis baterijų degradavimo priežasčių. Tam pasitelkiami techniniai sprendimai, taip pat tobulinama pačių akumuliatorių cheminė sudėtis. Be to, Europoje parduodamiems modeliams suteikiama solidi garantija.
Pavyzdžiui, tokie gamintojai kaip „Peugeot“, „Volkswagen“ ar „Audi“, elektromobilių aukštos įtampos baterijoms taiko 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją. Ji taip pat galioja, jeigu pagrindinio akumuliatoriaus naudingumas sumenksta iki 70 proc. jo pradinės talpos. „Peugeot“ taip pat įsipareigoja pakeisti sugedusias baterijas visu garantiniu laikotarpiu.
Nepaisant to, elektromobilių savininkams vis tiek vertėtų patiems sąmoningai prižiūrėti savo transporto priemones tiek dėl didesnio jų našumo, tiek dėl siekio išsaugoti automobilio vertę antrinėje rinkoje, tiek ir dėl ilgesnio baterijų veikimo laiko, nes dar ne visos jos pasižymi ilgaamžiškumu.
T.Ratkevičiaus teigimu, statistika rodo, kad kai kurių gamintojų elektromobilių baterijos nuvažiavus vos 50 tūkst. kilometrų jau gali prarasti 25 proc. savo talpos, o sukorus 100 tūkst. – net trečdalį.
„Todėl tausoti bateriją ir žinoti tam tikras taisykles būtų logiška“, – sako specialistas ir priduria, jog pradedantiems pažintį su elektriniu transportu pakaktų įsiminti tris pagrindines taisykles.
Temperatūra ir energijos lygis
Pirmoji – baterijoms kenkia itin dideli temperatūrų svyravimai. T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad optimali baterijos darbo temperatūra yra apie 20 laipsnių šilumos pagal Celsijų.
„Ekstremumų toli ieškoti nereikia – Lietuvoje žiemą lauke laikomas elektromobilis gali kentėti ir 30 laipsnių šaltį, o vasarą užkaisti saulės atokaitoje iki 50 ar 60 laipsnių karščio. Tad prieš perkant elektromobilį vertėtų pasidomėti, ar jame įdiegtos baterijos temperatūros reguliavimo funkcijos: pašildymas ir vėsinimas“, – rekomenduoja pašnekovas.
Pasak jo, dėl šios priežasties vasarą elektromobilius rekomenduojama statyti pavėsyje, o žiemą idealu būtų juos laikyti garažuose ar bent jau užuovėjoje ir taip apsaugoti nuo žvarbaus, kiaurai košiančio vėjo.
Įdomu tai, kad optimali sparčiai įkraunamos elektromobilio baterijos temperatūra skiriasi nuo normalaus veiklos režimo ir pakyla iki 35 laipsnių. Todėl, norint efektyviai naudotis sparčiuoju įkrovimu, pranašumą įgauna aktyvią baterijos termoreguliavimo įrangą turintys elektromobiliai, galintys iš anksto pakelti akumuliatoriaus temperatūrą kelionės metu, dar tik artėjant prie įkrovimo stotelės.
20-80 proc. taisyklė
Antroji taisyklė susijusi su pačiu įkrovimu. Patariama vengti pilnų įkrovimo ir iškrovimo ciklų.
„Įdomus faktas pradedantiems elektromobilininkams: dažnai matome dvi baterijų talpos reikšmes – bendrąją ir grynąją (arba naudingąją). Kartais jos skiriasi net iki 10 proc. apimties. Taip padaryta, nes patys gamintojai palieka tam tikrą rezervą: neleidžia baterijos įkrauti iki 100 proc. ir neleidžia jos iškrauti iki 0. Nors automobilis sustoja ir jau nebevažiuoja, realiai baterijoje dar būna paliktas tam tikras likutis, o viršutinėje riboje taip pat suformuotas energijos buferis“, – paaiškina T. Ratkevičius.
Taip daroma tam, kad jau gamyklinės parinktys apsaugotų bateriją nuo nepageidautinų vartotojo veiksmų – visiško įkrovimo ar iškrovimo. Tuo metu naudotojų statistika rodo, jog baterijai naudingiausia, kai įkrovimo lygis išlaikomas tarp 20 ir 80 proc.
„Tai ypač svarbu žinoti elektromobiliu nesinaudojant ilgesnį laiką, kad nepaliktume jo stovėti iki galo įkrauto arba išsikrovusia baterija, nes tai jai nėra sveika“, – priduria ekspertas.
Dalis gamintojų taip pat renkasi programine įranga apriboti elektromobilių įkrovimą, kad įjungus į tinklą baterija būtų įkraunama tik iki 80 proc., o 100 proc. įkrovos lygį būtų galima nusistatyti atskirai, kai, tarkime, reikia leistis į ilgesnę kelionę.
Kitų elektromobilių vairuotojai gali patys nuspręsti, iki kokio lygio turėtų būti įkrauta baterija, arba pasiskaičiuoti, kiek laiko ji turėtų būti kraunama, norint pasiekti atitinkamą lygį. Pavyzdžiui, vieno įperkamiausių Lietuvoje „Peugeot e-208“ elektromobilio grynoji baterijos talpa siekia 45 kWh (bendroji – 50 kWh), tad ją būtų rekomenduojama įkrauti iki 36 kWh.
Naktį bateriją įjungus į standartinį buitinį elektros lizdą, per 10 valandų jos energijos atsargas galima papildyti 18–23 kWh, o su sieniniu įkrovikliu nuo 9 iki 36 kWh arba nuo 20 iki 80 proc. baterijos energijos lygį padidinsite greičiau nei per 4 valandas.
Geriau iš lėto
Trečioji taisyklė, T. Ratkevičiaus tvirtinimu, yra kiek prieštaringa, nes rinkoje galima išgirsti įvairių nuomonių. Vis dėlto dauguma specialistų sutaria, kad baterijų gyvenimą trumpina spartusis įkrovimas. Todėl kasdieniam naudojimui patariama rinktis lėtesnį kintamos srovės (AC) įkrovimą.
„Pavyzdžiui, namuose, biuruose ar kitose vietose dažnai naudojami iki 7 ar 11 kW galios sieniniai įkrovikliai. Dažniausiai elektromobilių savininkai namuose įsirengia būtent tokius įkroviklius, nes pernakt jų įkrautos energijos pakanka bent keletą dienų važinėti mieste“, – paaiškina specialistas.
Pastoviosios srovės (DC) sparčiuosius įkroviklius siūloma rinktis, kai iš tikrųjų reikia greitai įsikrauti bateriją – ilgesnėse kelionėse ar prieš jas. Vis daugiau elektromobilių tinkami sparčiai krauti abiem būdais. Štai minėtas „Peugeot e-208“ ar jo SUV versija e-2008 gali būti įkraunami ir 100 kW galia, o tai leidžia vos per pusvalandį baterijos atsargas papildyti iki minėtų „sveikų“ 80 proc.