Kol transporto sektorius, Europos Komisijos duomenimis, atsakingas maždaug už ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako, automobilių platintojams neužtenka būti tik pardavėjais. Svarbi tampa ir ekologinio švietimo misija. Nors diskusijų, ar šioje srityje ekologiškumas apskritai yra įmanomas, – daug, automobilių gamintojai ieško įvairiausių būdų, kaip sparčiau žengti darnesnio judumo link. Vieni prioritetą teikia mažiau taršioms transporto priemonėms, kiti imasi papildomų edukacinių priemonių, kuria švietimo, dalijimosi platformas, skiria labdarą aplinkosaugos organizacijoms.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius sako, kad vienas iš būdų mažinti neigiamą sektoriaus įtaką gamtai yra pastangos elektromobilių rinką padaryti patrauklesnę ir prieinamesnę.
„Būtų geriausia, kad prekybininkai skatintų prekybą elektromobiliais labiau nei kitomis transporto priemonėmis. Jei tai būtų prioritetas, tai būtų sveikintinas žingsnis; kai kurie prekių ženklai tą daro. Taip pat elektromobiliams dalis pardavėjų taiko mažesnes finansavimo palūkanas, kas jau irgi yra geras žingsnis. Žinoma, svarbi šviečiamoji veikla, šios temos iškėlimas į viešąją erdvę, diskusijos, nes žmonėms vis dar kyla daug klausimų, ekologiškesni elektromobiliai ar ne. Reikia į juos atsakyti“, – vardija D. Tracevičius.
Teigiami pavyzdžiai
Kai ekologiškumo poreikis auga ir vis daugiau įmonių atlieka ar skelbiasi atliekančios darnesnius veiksmus, vartotojams tampa sunku susigaudyti, kur tiesa, kur melas, ima rodytis, kad visur tėra žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing). VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ vadovas, ekologas bei aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus pabrėžia, jog šiais laikais, kai nuo žodžio tvarumas daugeliui jau darosi bloga, ypač reikalingas kritinis mąstymas. Tačiau verčiau neskubėti dėl kiekvienos reklamos kaltinti verslus, nes daroma išties daug darnių veiksmų.
„Žaliuoju smegenų plovimu kartais žmonės vadina tiesiog reklamą, tad, manau, reikėtų reklamą vertinti kaip reklamą ir nei tikėti, nei netikėti viskuo. Nekalbu apie melą, tačiau jei išskiriami kažkokie ekologinę padėtį gerinantys gamintojo žingsniai, reikia džiaugtis. Gerai, kad kažką daro, blogiau būtų, jei nedarytų nieko. Vis dėlto transportas tikrai nėra ta sritis, kur adekvatu tikėtis visiško neutralumo klimatui. Elektromobilis nėra stebuklas, tačiau kai yra ekologinių pliusų, nieko bloga, jei gamintojas juos ar savo papildomą aplinkosauginę veiklą pabrėžia“, – svarsto L. Stoškus.
Teigiamų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – jų yra ir mūsų regione. Štai oficiali „Mercedes-Benz“ atstovė Lietuvoje bendrovė „Veho“ savo darbuotojams suformavo automobilių parką, kuriame dominuoja elektromobiliai.
„Veho“ prisideda prie pokyčių ir platesniu lygiu – konsultuoja įmones dėl elektrinio autoparko diegimo galimybių ir procesų. Bendrovė džiaugiasi, jog 2024-aisiais pavyko sumažinti savo anglies dvideginio pėdsaką 25 proc. – tai reikšmingas žingsnis tvaresnės ateities link.
Visi bendrovės padaliniai perėjo prie atsinaujinančios elektros energijos – tai davė didžiausią CO₂ mažinimo efektą. Reguliarūs įmonės strategijos stebėsenos susitikimai leidžia greitai koreguoti CO₂ portfelio priemones pagal faktinius rodiklius.
Papildoma edukacija tarptautiniu mastu pasižymi ir kitos įmonės: pavyzdžiui, „Volkswagen“ įgyvendina įvairias aplinkosaugos švietimo programas, skirtas moksleiviams, mokytojams ir bendruomenėms. Daugiau nei 20 metų su Nacionaliniu aplinkosaugos švietimo fondu (NEEF) bendradarbiaujanti „Toyota“ skatina visuomenės įsitraukimą į gamtosaugą ir viešųjų erdvių priežiūrą.
„Subaru“ sąveikauja su „Discovery Education“ ir kitais partneriais, įgyvendindami „Sustainability Education Coalition“ iniciatyvą. Iki 2030 metų ji turėtų pasiekti daugiau nei 10 milijonų mokinių. Panašių pavyzdžių gali rasti ir kitų gamintojų veikloje.
Daug veiksnių
Kalbant apie elektromobilių dekarbonizacijos siekį, itin svarbus ir gamybos etapas, nes jis vis dar yra taršesnis už automobilio, varomo vidaus degimo varikliu. Taigi, būtina komunikuoti ir imtis veiksmų, kad šis procesas taptų ekologiškesnis ir būtų naudojama daugiau tvaresnių medžiagų.
Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ iš visiškai perdirbtų PET butelių pasigamina aukštos kokybės interjero apmušalus, iš perdirbtų žvejybos tinklų sukuria kojų kilimėlius, o iš kitų atliekų gamina naujos kartos medžiagas, salonuose pakeičiančias plastikus. Įvairias detales iš perdirbto plastiko imasi gaminti vis daugiau sektoriaus įmonių.
Svarbus ir elektromobilių įperkamumo klausimas – jų pradinė kaina dažnai tebėra aukštesnė nei įprastų modelių. Vis dėlto, L. Stoškaus manymu, tai tėra laikina problema.
„Dabar patyrinėję rinką matome, kad baterijos pinga, vis pažangesnės technologijos leidžia nuvažiuoti didesnį atstumą, o tai reiškia, kad ir automobilių kainos kris. Jei pats turi saulės elektrinę (o ją įsirengia vis daugiau žmonių), tuomet energija – pigesnė. Natūraliai taip veikia rinka: pradžioje nauja technologija yra brangesnė nei iki tol buvusi, tačiau ilgainiui kainos susilygina. Tikėtina, kad artimoje ateityje elektromobilių ir vidaus degimo varikliais varomų mašinų kainos susivienodins“, – sako pašnekovas.
Kompleksiškas kelias
Vis dėlto atsakomybė už darnaus judumo plėtrą, anot L. Stoškaus, yra ne tik automobilių prekybininkų rankose. Šio proceso sėkmė priklauso ne vien nuo transporto priemonės variklio pobūdžio. Net ir visiškai elektrifikuotas transportas, pasak jo, neleis pasiekti darnaus judumo.
„Didelė atsakomybė tenka ir valdžiai, nes svarbus visas miesto planavimas, ne tik elektrinių ar neelektrinių automobilių gausa. Tam, kad žmonės mieste komfortiškai jaustųsi ir galėtų patogiai judėti, reikia skirti daugybę laiko ir pinigų. Įdiegus darnaus miesto principus, daug kas pasikeistų. Norisi, kad būtų patogus ir pigus viešasis transportas, kad būtų nutiesti dviračių takai ir būtų skatinama biologinė įvairovė. Kad automobilis kartais žmogui taptų mažiau patogus už kitus variantus. Kalbu apie vidutinį statistinį gyventoją, žinoma, ne apie šeimas su daug mažų vaikų, kuriems be automobilio iššūkių padaugėja“, – mintimis dalijasi L. Stoškus.
Pirmiausia, specialisto teigimu, būtina suprasti problemos kompleksiškumą ir tai, kad atsakingos visos pusės. Dabar pirmiausia reikėtų visiškai elektrifikuotis, rūpintis sklandesne transformacija, nesiblaškyti klausant įvairių pažadų dėl vandeniliu varomų transporto priemonių ir pan., nes tai tik iškels kainą, o vertės nesukurs. Tuomet labai svarbu iš esmės permąstyti bendro judumo koncepciją tiek visuomenei, tiek valdžiai, tiek automobilių kūrėjams bei pardavėjams.
O minėtas bendrovės „Veho“ pavyzdys rodo, kad didelis dėmesys kiekybiškai išmatuojamiems CO₂ tikslams, paremtiems jau įgyvendintais energetiniais pokyčiais ir agresyvia elektrifikacijos plėtra, aiškiai rodo, kaip automobilių pardavėjai gali nuosekliai perkelti tvarumą į kiekvieną visos tiekimo grandinės sprendimą.
