Kiekvienas automobilių entuziastas sutiks: vieni smagiausių vairuoti yra nedideli, lengvi, galiniais ratais varomi rodsteriai arba kupė. Seniau tokių įperkamų sportiškų modelių rinkoje buvo gyvas galas, o dabar pasirinkimas sumenko iki minimumo. Kodėl rinkoje beveik nebeliko įperkamų savaitgalinių automobilių?
Sportiškų kupė rinka kone pradingo
Praėjusio amžiaus viduryje lengvasvoriais sportiškais automobiliais garsėjusi Didžioji Britanija turėjo dešimtis tokių modelių gamintojų, kaip antai „Austin Healey“, TVR, „Lotus“, MG, „Triumph“, tačiau ilgainiui beveik visi jie bankrutavo ir išnyko. Praeito šimtmečio pabaigoje šią rinkos dalį perėmė japonų gamintojai. Kiekvienas jų galėjo pasiūlyti po smagų, nebrangų sportišką modelį: „Mazda MX-5“, „Honda S2000“, „Toyota MR2“, „Nissan“ turėjo 300ZX. Japonai gamino tiek mažus, pigius sportiškus modelius, tiek didesnius ir galingesnius.
Kaip mažų, įperkamų sportiškų automobilių rinka atrodo dabar? Gerokai liūdniau. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos vairuotojas nori naujo dvidurio, klasikinės komponuotės automobilio už įkandamą kainą, jis turi vieną pasirinkimą – šiemet jau 35-uosius sėkmingos istorijos metus skaičiuojančio „Mazda MX-5“ naujos kartos modelį. Europoje dar galima nusipirkti „Toyota GR86“, tačiau iki Baltijos šalių naujasis modelis nebeatvažiavo.
Visi kiti variantai gerokai perkopia 50 tūkst. eurų ribą, dažnu atveju renkantis iš galingų sportiškų „premium“ segmento dvidurių modelių teks sukrapštyti ir daugiau nei 100 tūkst. eurų. Alternatyva – karštieji priekiniais ratais varomi hečbekai. Jų pasiūla taip pat siaurėja, tačiau profesionalūs vairuotojai sako, kad jie nesuteiks tokių vairavimo emocijų kaip klasikiniai galiniais ratais varomi rodsteriai arba kupė.
Kodėl karštieji hečbekai neprilygs klasikinei kompozicijai?
Kaip aiškina lenktynininkas Justas Simaška, kai automobilio variklis sumontuotas priekyje, o varantieji ratai galiniai – tai yra tobulai subalansuota, geriausius potyrius vairuotojui teikianti komponuotė.
„Ja paremta daug lenktyninių automobilių. Variklis apkrovą duoda galiniams ratams, o vairavimo apkrova tenka priekiniams, tad ji tolygiai pasiskirsto. Dėl to automobilis lengviau valdomas, vikresnis ir jautresnis. Be to, jei variklis priekyje, gale turime reduktorių ir kardaną, todėl geriau pasiskirsto svoris. Kupė ir rodsteriuose sėdime arčiau galinės ašies, per vidurį automobilio, taigi geriau pasiskirsto masė. Iš principo, tai daug geriau subalansuotas ir teisingiau valdomas automobilis“, – detalizuoja pašnekovas.
Šiuolaikiniai priekiniais ratais varomi hečbekai pasižymi didele galia, modernūs mechaniniai ir elektroniniai riboto praslydimo diferencialai juos gali padaryti gerai valdomus ir netgi greitesnius už klasikinius lengvasvorius rodsterius, tačiau J. Simaška teigia, jog prie vairo juntamas žymus skirtumas.
Norint suprasti, kuo, pavyzdžiui, visų laikų populiariausias pasaulyje dvivietis automobilis su nuimamu stogu „Mazda MX-5“ skiriasi nuo „Volkswagen Golf GTI“, reikia juos pavairuoti: mažas rodsteris bus vikresnis, tikslesnis ir natūraliau valdomas nei karštasis hečbekas. Jis suteiks gerokai daugiau pirmapradžio vairavimo malonumo nei didesni, sunkesni automobiliai.
Pagaminti „lengvaatlečius“ pasidarė sunku
Karštųjų hečbekų pasirinkimas naujų automobilių rinkoje dar pakankamai didelis, o iš lengvų, klasikinės komponuotės sportiškų kupė ir rodsterių mūsų šalyje teliko vienas lengviau įperkamas variantas – dėl savo vikrumo ir sportiškumo legenda tapęs „Mazda MX-5“. Kodėl jis tapo paskutiniu mohikanu?
„Manau, kad taip galėjo nutikti dėl biurokratinių priežasčių: vis keliami automobilių saugumo ir ekologijos reikalavimai išbrangina automobilius ir padaro juos sunkius. Dėl papildomo svorio gamintojams sunku sukurti gerai subalansuotą ir gerai valdomą transporto priemonę, kuriai nereikėtų labai galingo variklio. Tai žudo sportinius modelius“, – svarsto automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.
Pusantros tonos sveriantys karštieji hečbekai su 300 AG varikliu gali būti greiti tiesiojoje, bet jie gaus į skudurus nuo toną sveriančios „Mazdos“ su 184 AG motoru slalomo trasoje. Išjudinti mažam svoriui iš vietos reikia mažiau galios, be to, lengvas automobilis bus tikslesnis ir vikresnis posūkiuose.
Mažėja tikrų vairavimo entuziastų
Tačiau bėgikai, šokėjai ir akrobatai šiuo metu nepopuliarūs, specialistai sako, kad pirkėjai pamėgo galiūnų sportą. Kaip įsitikinęs J. Lengvinas, bėda ir ta, jog tikrų vairavimo entuziastų nėra daug, jų mažėja ir ne visi jie turi atitinkamą perkamąją galią.
„O didžiuma tų, kurių perkamoji galia didelė, mėgsta pasimatuoti pinigais, įvaizdžiu, taigi ir automobiliais: jiems svarbiau arklio galios ir sekundės iki 100 km/val., greitis „ant popieriaus“. Matome, kad gamintojai strategiškai taikosi būtent į juos dėl didesnio pelno. Nors ir kaip to norėtųsi, iš širdies einančios emocijos retai nugula verslo planavimo kabinetuose. Tad žemai lenkiu galvą prieš gamintojus, gebančius išsaugoti tikruosius sportiškus automobilius“, – kalba ekspertas.
Taigi įperkami galiniais ratais varomi sportiški modeliai nyksta, nes juos sunku pagaminti dėl svorį didinančių saugumo ir komforto reikalavimų, jie dėl to brangsta, be to – slopsta paklausa. Reaguojant į rinkos tendencijas, net ir paskutinis mohikanas „Mazda MX-5“ neišvengė tam tikrų adaptacijų.
Vos toną sveriantis sportiškas dvivietis rodsteris su galinių varančiųjų ratų pavara ir energingu atmosferiniu benzininiu varikliu ilgą laiką buvo visiškai klasikinis, parduodamas tik su mechanine pavarų dėže. Tačiau dabar gamintojas pasiūlė ir automatinę transmisiją, nes supranta, jog gebančių mikliai valdyti mechanines pavarų dėžes mažėja, o jie liko vieninteliai šiame rinkos segmente.
Tikėtina, kad bent jau kurį laiką jie iš čia nesitrauks, toliau siūlys entuziastams populiariausią visų laikų rodsterį pasaulyje. „Mazda Europe“ vadovas Martijnas ten Brinkas britų leidiniui „Autocar“ tvirtino, kad „MX-5 niekada nemirs“. Net ir ateityje, kuri, kaip brėžia biurokratai, turi būti neutrali taršai. Įmonės „Mazda“ atstovai sako, kad jų iššūkis bus išlaikyti MX-5 filosofiją, taikantis prie naujų reikalavimų.