Pirmasis kemperių testas Lietuvoje – toks renginys buvo surengtas Vilniuje, kuriame žurnalistai ir visuomenė galėjo išbandyti pačius naujausius kemperius, kainuojančius nuo 50 000 iki … 850 000 eurų.
Nors Lietuvos keliuose vis dažniau išvystame kemperį su lietuviškais numeriais, kemperiai, arba nameliai ant ratų, Lietuvoje tebėra šiokia tokia egzotika. Regitros duomenimis, šalyje užregistruota apie 3200 kemperių (Tokie yra Regitros duomenys, manome, kad jie netikslūs). Palyginimui: Vokietijoje 2021 metais jau buvo 675 tūkstančiai kemperių. Vokietiją galima pavadinti kemperių tėvyne, nes čia įsikūrę dauguma namų ant ratų gamintojų. Kitos gamyklos yra Italijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje. Masinė kemperių gamyba prasidėjo 1970–1975 metais.
Šio amžiaus kemperių bumas Europoje prasidėjo pandemijos metu – paklausa šoktelėjo į aukštumas, gamyklos nespėjo gaminti, o nuomos įmonės neturėjo ką pasiūlyti. Tuomet kemperių paklausa padidėjo ir Lietuvoje: vieni masiškai pirko sodybas, kiti – sodybas ant ratų. Treti tiesiog testavo namus ant ratų, norėdami sužinoti, ar jiems tinka šis kelionių ir gyvenimo būdas.
Kemperių pardavimo ir nuomos verslas Lietuvoje skaičiuoja trečią dešimtmetį. UAB Kertušas yra viena seniausių šios srities bendrovių Lietuvoje. Kemperių nuomos verslą įmonė pradėjo 2008 metais, krizės išvakarėse. Nuomos prekės ženklas – Puikūs kemperiai. Įmonės vadovai pasirinko stabilią plėtros strategiją, automobilių parką didindami palaipsniui, dėmesį skirdami ne kiekybei, o kokybei. Pradėję nuo dviejų naujų kemperių, šiandien jie sezono metu nuomininkams gali pasiūlyti per 30–40 mašinų. Tai visiškai nauji arba 1–4 metų automobiliai. Taip pat įmonė prekiauja Benimar ir Rimor kemperiais.
„Bendradarbiavimo sutartis esame sudarę su pačiomis patikimiausiomis kemperių gamintojų, kemperių įrangos ir dalių kompanijomis, – pasakoja UAB Kertušas savininkas Kęstutis Dapkevičius. – Savo servise atliekame visus vidaus ir išorės įrangos remonto, montavimo darbus, garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Sandėlyje turime didelį asortimentą atsarginių detalių. Taip pat mūsų parduotuvėje galima įsigyti indų, stalų, kėdžių ir įvairių priedų, patogiai kelionei su kemperiu.“
Per keliolika metų pasikeitė ir automobilių parkas, ir keliautojų įpročiai.
„Pačioje pradžioje žmonės norėjo kuo didesnių kemperių, stengėsi važiuoti 2–3 šeimos, – pasakoja Kęstutis Dapkevičius. – Dabartinius septynviečius tuomet registruodavome kaip aštuonviečius, nes tokia buvo paklausa. Tuomet keliautojai labai mėgdavo apvažiuoti visą Europą. Išsinuomoja dešimčiai dienų ir nuvažiuoja 10 000 kilometrų, aplanko didelę dalį Europos. Nesvarbu, kad vienoje šalyje pabūna tik vieną dieną ir ją mato tik pro kemperio langą, tačiau pažymėdavo varnelę, kad toje šalyje jau buvo.
Vėliau atsirado madingos kryptys. Vienu metu visi masiškai važiuodavo į Italiją, Kroatiją, Prancūziją, po to – į Skandinaviją. Dabar gal nėra tokios vienos topinės krypties, žmonės važiuoja į daugybę šalių, važiuoja 10–15 dienų, stengiasi ilgiau pabūti vienoje šalyje, ją išsamiau patyrinėti. Pačioje pradžioje mūsų kemperiai per metus nuvažiuodavo po 100 000 kilometrų, o dabar – apie 40 000. Galima sakyti, žmonės išmoko keliauti. Ir į vieną kemperį jau nelipa trys šeimos. Dauguma stengiasi keliauti tik su savo šeima, kaip įprasta visoje Europoje.
Šiuo metu vidutinė nuomos trukmė – apie 10 parų. Ilgiausios kelionės – 30–40 dienų. Dabar apie 50 procentų klientų jau turi šiokią tokią patirtį, jie jau yra keliavę kemperiu. Pandemijos metu buvo daug naujų klientų, kurie buvo girdėję, žinojo apie kemperius, tačiau niekada to nebuvo darę. Tuo metu visi važiavo tik į Baltijos šalis, nes niekur kitur nebuvo galimybės. Jų kelionės būdavo trumpos – 3–5 dienų.“
Pasak Kertušo savininko, norint ir pakeliauti, ir pailsėti, reikia trijų savaičių. Nes visos geidžiamos šalys yra gana toli, reikia kelių dienų nuvažiuoti į priekį, kelių – sugrįžti.
Keitėsi kelionių kryptys, keitėsi kemperių mados ir reikalavimai mašinų įrangai. Visi nuomojami kemperiai jau seniai turi automobilio kondicionierių. Tačiau pastaraisiais metais atsirado poreikis ir gyvenamosios zonos kondicionieriams, kuriems reikalingas 220 V išorinis maitinimas. „Dabar pas mus jau beveik visi kemperiai turi papildomus salono kondicionierius, – sako Kęstutis Dapkevičius. – Žmonės dažniausiai nuomojasi liepą–rugpjūtį, važiuoja į Pietų šalis ir žino, kad ten bus karšta, bus sunku išsimiegoti. Todėl mieliau renkasi kemperius su oro kondicionieriumi. Dar vienas pageidaujamas priedas – dviračių laikikliai. Taip pat labai populiarėja kemperiai su automatine pavarų dėže.“
Kemperių nuomos verslas nėra nei lengvas, nei ramus užsiėmimas. Nebūtinai visi nuomininkai yra patyrę vairuotojai, galintys sėkmingai vairuoti sunkias, dideles mašinas. Ne visiems sekasi įvertinti automobilio aukštį patekus į ankštas senamiesčių gatveles, sugebėti kilti į kalnų viršūnes ir nusileisti. Dėl to kartais nukenčia aukštesnio kemperio stogas, kalnuose sudega stabdžiai arba sankaba. Per visą ilgą įmonės istoriją pasitaikė įvairių nutikimų. Ne vienas kemperis yra sustojęs užsienio šalyse dėl įvairių gedimų, vairuotojų klaidų, ne vienas grįžo apgadintas, o vieni klientai vežė kontrabandines cigaretes į Švediją ir ten buvo sulaikyti. Kiekvienu tokiu atveju įmonės šeimininkams tenka spręsti krizines situacijas.
Faktai
Regitros duomenimis Lietuvoje užregistruota apie 3200 kemperių. Manome, kad duomenys yra sumažinti, nes kai kurie kemperiai registruojami tiesiog kaip mikroautobusai Fiat Ducato, Ford Tranzit ar pan.
Populiariausia kemperistų grupė feisbuke – Kemperiai – kemperių remontas, dalys, kemperių nuoma. Žmonės grupėje dalijasi kelionių patirtimi, ieško atsarginių dalių, priedų.
Didžiausias kemperistų klubas yra VšĮ Lietuvos kemperių klubas, jame – 80 narių.
Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti daugelio populiariausių markių kemperių. Naujo kemperio kaina prasideda nuo 50 000 eurų. Patys brangiausi parduoti kemperiai – Morelo, jų atstovas yra UAB Kelionių vynas. Tokie kemperiai kainuoja nuo 250 iki 900 tūkst. eurų.
Pandemijos metu nauji kemperiai pabrango 30 procentų, naudoti – iki 50 procentų. Nuomos kaina padidėjo apie 17 procentų. Vidutinė kemperio nuomos kaina vasaros metu 170 Eur/d.
Lietuvoje yra keletas įmonių, kurios kemperius įrenginėja krovininiuose transporteriuose, vadinamuosiuose vanus. Įrengimo darbai kainuoja nuo 16 000 eurų.
Populiariausi kemperių tipai: iš dalies integruotas, integruotas, su alkova, vanas.
UAB Kertušas atstovauja dviem gamintojams – Rimor (Italija) ir Benimar (Ispanija).
Renginyje dalyvavo UAB Kelionių vynas. Tai viena seniausių šios srities įmonių šalyje. Bendrovė parduoda ir remontuoja kemperius, atstovauja šių kemperių gamintojams Elnagh, McLouis, Sunlight, Mobilvetta, Dethleffs, Carthago, Morelo.
Prabangiausias kemperis yra Marchi Mobile Element Palazzo Superior, jo kaina beveik 3 milijonai eurų. Vidaus plotas – 74 kvadratiniai metrai, kabina kaip sraigtasparnio, matomumas 180 laipsnių, svoris 28 tonos. Ant kemperio stogo yra terasa vakarėliams, į kurią pakylama liftu. Sukūrė austras Mario Marchi.
Pirmasis kemperis buvo sukurtas prieš 100 metų.
Masinė kemperių gamyba Vokietijoje prasidėjo 1970–1975 metais.
2021 metais Vokietijoje buvo 674 697 kemperiai, 722 516 karavanų, 210 000 aikštelėse stovinčių karavanų ir 115 000 padarytų vanų, iš viso – 1,7 mln. laisvalaikio mašinų.
Antra pagal kemperių populiarumą šalis yra Prancūzija. Čia yra daugiausiai kempingų iš visų Europos šalių.
Lyderiaujanti kemperių gamintojų grupė – Trigano. Tai daugiausiai kemperių parduodanti įmonė pasaulyje 2022–2023 metais. Jos atstovai Lietuvoje – UAB Kertušas ir UAB Kelionių vynas. Lietuvoje siūlomi: Mobilvetta, Benimar, McLouis, Rimor ir Elnagh.
Europoje yra beveik 100 standartinių kemperių gamintojų. Ir 36, kurie daro namelius pikapams, specializuotus kemperius.
Marius Balandis
