Lietuvos verslo automobilių parkai išgyvena transformaciją – tradicinius dyzelius vis sparčiau keičia hibridai ir elektromobiliai. Nors tai mažina taršą, įmonių vadovams ir buhalteriams kyla naujas iššūkis: kaip suvaldyti sąskaitų ir programėlių chaosą, kai darbuotojai energiją pila iš skirtingų „kranelių“? Ekspertai teigia, kad sprendimas slypi modeliuose, kurie primena mobiliojo ryšio tarptinklinį ryšį (roaming).
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. pradžioje juridinių asmenų vardu Lietuvoje buvo registruota beveik 236 tūkst. lengvųjų automobilių. Jei anksčiau dominuojantis kuras buvo dyzelinas, šiandien parkai tapo itin margi – šalia benzininių ir dyzelinių automobilių rikiuojasi įkraunami hibridai bei elektromobiliai.
Elektromobilių bumas ir administracinė našta
„AutoTyrimų“ duomenys rodo įspūdingą šuolį: vien per 2025 m. įregistruoti 3 492 nauji elektromobiliai – tai net 88,5 proc. daugiau nei metais anksčiau. Bendras elektra varomų ir įkraunamų hibridų skaičius šalyje jau viršijo 45 tūkst. ribą.
Nors viešoji infrastruktūra plečiasi (pernai skaičiuota virš 4 700 įkrovimo prieigų), verslui tai tapo logistiniu galvos skausmu. Norėdamas sklandžiai keliauti, vairuotojas privalo telefone turėti daugybę skirtingų operatorių („Ignitis ON“, „Elinta Charge“, „Elektrum Drive“ ir kt.) programėlių, kortelių ar raktelių.
„Bet kokios srities įmonėms suvaldyti visą transporto parkų apskaitą yra iššūkis, jei naudojamasi ne vienu tiekėju. Jeigu parkas mišrus, tų iššūkių administracijai tik padaugėja. Vairuotojams taip pat auga nerimas: jei jie „pririšti“ prie vieno tinklo, kelionėje gali tekti keisti maršrutą dėl užimtos stotelės ar gedimo. Laisvė pakeliui naudotis visais sprendimais yra kritiškai svarbi“, – situaciją komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Sprendimas – kaip mobiliojo ryšio „roamingas“
Rinkos ekspertai pastebi, kad norint išvengti administracinio chaoso, verslas gręžiasi į konsoliduotus sprendimus. Vienas tokių pavyzdžių – Europoje veikianti „DKV Mobility“ platforma, kuri sujungia skirtingus tiekėjus į vieną tinklą.
Tai veikia panašiu principu kaip mobiliojo ryšio tarptinklinis ryšys: su viena kortele galima atsiskaityti 73 tūkst. degalinių ir pasinaudoti daugiau nei 1 mln. įkrovimo stotelių visoje Europoje.
Svarbiausias privalumas įmonėms – visa apskaita „sugula“ į vieną sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas pylėsi dyzeliną Lenkijoje, ar krovė elektromobilį Lietuvoje.
Viena kortelė visai Europai
V. Milius pabrėžia, kad universalūs sprendimai ypač aktualūs keliaujantiems tarptautiniais maršrutais.
„Lietuvoje galbūt dar įmanoma išsiversti su keliomis programėlėmis, tačiau važinėjant po Europą turėti vieną sprendimą yra didžiulis patogumas. Pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, net ir atokesnėse vietovėse, su universalia kortele vairuotojas jaučiasi saugiai. Jam nereikia sukti galvos, ar degalinė priims jo kortelę, ar veiks įkroviklis“, – teigia V. Milius.
Šiuolaikinės platformos siūlo ir išmaniąsias programėles (pvz., „App&Go“), kurios ne tik leidžia atsiskaityti, bet ir padeda planuoti kelionę: sistema automatiškai parenka optimalias įkrovimo vietas pagal automobilio modelį, baterijos likutį ir maršrutą.
„Vairuotojų gyvenimą palengvina bet kuris universalus sprendimas. O įmonėms tai reiškia paprastesnį PVM susigrąžinimą ir mažiau laiko, praleisto tvarkant sąskaitas“, – reziumuoja automobilių rinkos ekspertas.
