Anglies junginių taršą bendromis pastangomis su kitų pramonės šakų atstovais mažinantys automobilių gamintojai ir juos palaikantys vartotojai vis labiau įsitraukia į tvarios transporto sistemos kūrimą. Nors elektromobiliai eksploatuojami vis plačiau, būtinoji infrastruktūra vis dar geriausiai pritaikyta įkraunamiesiems hibridams, mat jie ne tik mažiau teršia aplinką, bet ir visiškai neapriboja judėjimo laisvės.
Elektrifikuoti modeliai su iš išorės įkraunamomis baterijomis siūlomi daugelyje segmentų. Ieškantys kompaktiško šeimos automobilio gali rinktis, pavyzdžiui, „Škoda Octavia iV“, norintys universalaus miesto SUV – „Hyundai Tucson“.
Ketinantiems įsigyti šeimyninį universalą tiks „Volkswagen Passat GTE“, o svajojantiems apie tikrą visureigį – „Land Rover Defender“. Šie modeliai yra patrauklūs tuo, kad našiems jų elektros varikliams nereikalingos daug kainuojančios didelės talpos baterijos. Tarkime, „Hyundai Santa Fe“ visureigyje montuojamos 13,8 kWh talpos baterijos užtenka 58 kilometrų atstumui. Vairuojant mieste viena įkrova galima nuvažiuoti ir dar daugiau.
Vieną jėgainę sudarantis vidaus degimo variklis, elektros motoras ir įkraunamosios baterijos nėra naujas sumanymas. Visgi nuo to laiko, kai Europoje debiutavo pirmasis serijinės gamybos „Mitsubishi Outlander PHEV“, technologijos gerokai patobulėjo. Įkraunamieji hibridai tapo patrauklesni nei kada nors anksčiau, o rinkoje pasirodė netgi tokie egzotiški modeliai kaip didesnę nei 600 AG galią išvystantis „Polestar 1“.
BMW neseniai paskelbė, kad atnaujintas 3 serijos modelis bus komplektuojamas net su 7 skirtingomis įkraunamosiomis hibridinėmis jėgainėmis, tačiau pasiūlą plečia ne tik prabangių automobilių gamintojai. Naujos kartos „Peugeot 308“ rinkoje debiutavo iš karto su dviem skirtingomis įkraunamosiomis hibridinėmis pavaromis.
Greta įkraunamųjų jėgainių taip pat dažnai siūlomos ir paprastesnės hibridinės sistemos. Itin plačioje elektrifikuotų „Hyundai Tucson“ pavarų gamoje – du švelnieji, vienas įsikraunantis ir vienas įkraunamasis hibridas.
Privalumai kompensuoja trūkumus
OEV.LT vaizdo kanalo įkūrėjas, elektrifikuoto transporto entuziastas Tadas Ratkevičius pats jau penkerius metus vairuoja „Volkswagen Passat GTE“ įkraunamąjį hibridą. Anot jo, vienintelis šio modelio trūkumas – mažesnis nei šiuolaikinių įkraunamųjų hibridų nuvažiuojamas atstumas. Antra vertus, kasdien važinėjant automobiliu užtenka ir 40 elektros režimu įveikiamų kilometrų.
„Dabar jau norėtųsi talpesnės baterijos. Mano įkraunamasis hibridas elektros režimu vasarą nurieda apie 40 kilometrų, tačiau jau yra modelių, kurie viena įkrova įveikia ir 100 kilometrų atstumą. Aišku, viskas priklauso nuo automobilio naudojimo pobūdžio, bet, manau, kad 90 proc. vairuotojų užtektų ir tų 40 kilometrų“, – konstatuoja pašnekovas.
Įkraunamieji hibridai įprastai yra šiek tiek sunkesni už modelius su vidaus degimo varikliais. Be to, baterijos dažniausiai montuojamos gale, todėl šiek tiek mažesnės ir šių modelių bagažinės bei degalų bakai. Tarkime, įkraunamajame „Hyundai Tucson“ hibride montuojamas 42, o ne 52 litrų bakas, o bagažinės tūris sumažėja nuo 620 iki 558 litrų. Anot T. Ratkevičiaus, kasdien vairuojant automobilį tai nebus juntama.
„Taip, automobilis bus šiek tiek sunkesnis, tačiau vairuojant tai nėra juntama. Baką pripildyti trunka vos keletą minučių, todėl tolimesnėse kelionėse galima sustoti ir dažniau. Bagažinės talpos taip pat turėtų užtekti, o retiems atvejams, kai jos trūksta, galima įsigyti stogo bagažinę“, – problemų vairuojant įkraunamąjį hibridą neįžvelgia apžvalgininkas.
Atsiperka per ketverius metus
T.Ratkevičius atkreipia dėmesį, jog problemų galėtų kilti tik dėl to, kad įkraunamojo hibrido konstrukcija sudėtingesnė nei automobilio, turinčio vidaus degimo variklį. Pavyzdžiui, jo vairuojamame automobilyje yra net trys sankabos. Dėl didesnio judančių detalių skaičiaus statistiškai didesnė gedimo rizika, tačiau tvarkingai atliekant techninę priežiūrą dėl to problemų kilti neturėtų.
„Įkraunamasis hibridas yra sudėtingesnis daugiausia dėl to, kad jame sujungti vidaus degimo ir elektros varikliai. Taip pat montuojama baterija ir visai pavarai valdyti reikalinga elektronika. Neskaitant to, šie modeliai 90 proc. detalių dalinasi su įprastais automobiliais, todėl antrinėje rinkoje problemų dėl atsarginių detalių tikrai nekils“, – pastebi pašnekovas.
Įkraunamieji hibridai yra šiek tiek brangesni už modelius su švelniojo hibrido sistema arba įsikraunančiuosius hibridus, tačiau kylant degalų kainoms tokio automobilio pirkimas jau dabar yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Anot elektrifikuoto transporto eksperto, per dieną nuvažiuojant bent 40 kilometrų įkraunamasis hibridas atsipirks dar nesibaigus dažnam lizingo laikotarpiui – per ketverius metus.
„Tačiau tam yra viena sąlyga – reikia turėti galimybę įkrauti bateriją namuose, darbe ar kažkur kitur. Vairuojant įkraunamąjį hibridą taip pat kaip ir įprastą hibridinį modelį degalų sąnaudos nebus labai menkos, nes didesnė baterija taps tik papildoma našta. Neįkraunant jos iš išorės, sąnaudos gali būti netgi šiek tiek didesnės nei įprasto benzininio ar dyzelinio modelio“, – įspėja T. Ratkevičius.
Degalų sąnaudos – gerokai mažesnės
T.Ratkevičius priduria, kad nors daugeliu atveju įkraunamuosiuose hibriduose montuojami mažesnio darbinio tūrio vidaus degimo varikliai, bendroji jėgos agregato galia yra pakankamai didelė. Net ir tokio didelio miesto visureigio kaip „Hyundai Santa Fe“ įkraunamojoje hibridinėje versijoje montuojamas tik 1,6 litro benzininis variklis, tačiau įsijungus elektros motorui bendroji sistemos galia siekia 265 AG.
Nuo 80 iki 120 km/val. šis modelis pagreitėja per 5,9 sekundės. 390 AG galios „Volvo X90“ įkraunamasis hibridas nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,8 sekundės.
„Daugumoje įkraunamųjų hibridų numatyta galimybė bet kuriuo metu drauge naudoti vidaus degimo ir elektros variklius, todėl galios tikrai užtenka. Taip ekologiškas, bet iš pažiūros nuobodus, šeimos universalas ar miesto visureigis tampa labai dinamišku automobiliu. Tuo tikrai galima mėgautis“, – kalba apžvalgininkas.
Nors didžiausias įkraunamojo hibrido privalumas – galimybė papildyti energijos atsargas iš tinklo, regeneracija tokiame modelyje taip pat puikiai veikia. Pašnekovas pats ilgesnėse kelionėse ne kartą pastebėjo, kad iš per dieną nuvažiuotų 1 000 kilometrų maždaug 200 įveikė vien elektros režimu. O bateriją krovė tik vieną kartą.
„Tuomet supranti, kad tų hibridinių pavarų efektyvumas ganėtinai didelis. Aišku, degalų sąnaudos nebus tokios, kokias nurodo gamintojai, ne skelbiami 2 l/100 km, bet tikrai mažesnės nei vien tik vidaus degimo variklį turinčio modelio. Mano atveju vidurkis siekia maždaug 4 l/100 km“, – realiais sąnaudų rodikliais dalijasi pašnekovas.