Medžio apdaila ir odiniais salonais susivilioja ne visi – vairuotojai iš automobilių tikisi daugiau

Automobilių rinkoje pastebima aiški tendencija – gamintojai savo modeliuose vis plačiau naudoja tvarias medžiagas. Ar šis pokytis gali tapti papildomu argumentu vairuotojams renkantis naują transporto priemonę? Ar tvarios medžiagos pakankamai praktiškos ir kokybiškos, kad būtų vertinamos ne tik dėl mažesnio poveikio aplinkai, bet ir dėl užtikrinamo ilgaamžiškumo ar net prabangos pojūčio?

Ad image

Prabangos pojūčio evoliucija

Jei anksčiau automobilių prabanga buvo siejama su natūralios odos apmušalais, medžio intarpais ir blizgiais metaliniais akcentais, šiandien situacija pasikeitusi – vis daugiau vairuotojų vertina ne tik grožį ir komfortą, bet ir atsakingumą aplinkai.

Lengvai perdirbami audiniai, iš jau perdirbtų žaliavų pagaminti pluoštai, taip pat iš atsinaujinančių išteklių kuriamos medžiagos savo kokybinėmis savybėmis net pranoksta anksčiau naudotą prabangią odą. Šiuo keliu eina vis daugiau gamintojų, o tyrimai rodo, kad vartotojai tokią kryptį palaiko.

Tuo įsitikinti galima peržvelgus mūsų regione populiarių modelių įrangos aprašus. Pavyzdžiui, liepos mėnesį Lietuvos gatvėse pasirodysiantis atnaujintas „Kia Sportage“ krosoveris aiškiai iliustruoja kryptį, kuria juda modernius, elegantiškus ir tvarius salonus kuriantys gamintojai. Šio modelio apmušalai pagaminti iš perdirbto polietileno teraftalato (PET plastiko), o prietaisų skydelyje naudojamos biologiškai skaidžios medžiagos, todėl automobilio ekologinis pėdsakas sumažėja, neprarandant estetinio patrauklumo ir komforto.

Neseniai pristatytame elektromobilyje „Mini Aceman“ gamintojas visiškai atsisakė odos ir chromo: salone naudojami veganiški audiniai, dekoras dažomas, o ne chromuojamas. Elektrinio „Renault 5“ salone taip pat yra bioplastiko ir perdirbto popieriaus detalių. Kiti žinomi gamintojai, tokie kaip „Audi“ ir „Mercedes-Benz“, taip pat aktyviai eksperimentuoja su ekologiškomis medžiagomis savo prabangiausiuose modeliuose.

Tokie žingsniai nėra atsitiktiniai. Bendrovės „Deloitte“ 2024 m. atlikto pasaulinio automobilių naudotojų tyrimo duomenimis, daugiau nei 65 proc. Europos pirkėjų šiandien atsižvelgia į aplinkosauginius kriterijus rinkdamiesi automobilį. Tai rodo, kad tvarumo kriterijai gali ne tik formuoti, bet ir radikaliai pakeisti prabangos suvokimą automobilių rinkoje.

„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas pažymi, kad taip pat svarbu atskirti tikrąjį tvarumą nuo apsimestinio. Automobilių pramonėje tam skiriamas itin didelis dėmesys.

„Yra įmonių, kuriose tvarumas yra nuoširdžiai siekiamas tikslas. Žiūrint iš šalies, sunku greitai suprasti, kaip yra iš tiesų, tačiau ilgainiui nuosekliai sekant įmonių veiklą tai atsiskleidžia. Jei automobilių gamintojai tvarumą plėtoja ne dėl formalumo, o iš nuoširdaus tikėjimo, pirkėjai tai tikrai įvertins“, – įsitikinęs automobilių apžvalgininkas.

Būtina derinti su komforto ir praktiškumo reikalavimais

Specialistai pažymi, kad renkantis naują automobilį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ekologiškų medžiagų panaudojimą, bet ir į jų priežiūrą, patvarumą bei atsparumą dėvėjimuisi. Pavyzdžiui, minėto „Sportage“ modelio perdirbto plastiko komponentų medžiagos ilgaamžiškumu nenusileidžia tradicinei apdailai ir yra lengvai valomos. „Renault 5“ vairas gali būti aptrauktas negyvūninės kilmės oda, kuri ilgainiui nepraranda savo patvarumo ir malonių lietimo savybių.

„Tvarios medžiagos tikrai gali paskatinti vartotojus rinktis vieną ar kitą automobilį, tačiau jos kokybe neturi nusileisti įprastinėms alternatyvoms“, – pabrėžia J. Lengvinas.

Teigiamą vartotojų patirtį dar labiau sustiprina sumaniai apgalvota ekologijos ir praktiškumo sinergija. Štai kodėl automobilių gamintojai minėtus du elementus siekia maksimaliai suderinti tarpusavyje.

Šiuo atžvilgiu krosoverių pasaulyje niekas nesikeičia – kompaktiniai miesto visureigiai ir toliau pasižymi erdvumu bei talpiomis bagažinėmis keleivių daiktams gabenti. Pavyzdžiui, „Toyota RAV4“ bagažinė talpina 580 litrų, „Honda CR-V“ – 587 litrus, o „Kia Sportage“ – net 591 litrą. Komfortiško salono būtinas atributas – intuityvios, sklandžiai ir greitai veikiančios informacinės ir pramoginės sistemos, valdomos per skaitmeninius ekranus. Šie ekranai nuolat didėja, tad vartotojams vis patogiau aiškiai ir gerai matomai gauti informaciją.

Pavyzdžiui, minėtame „Honda CR-V“ modelyje įrengtas 10,2 colio skaitmeninis prietaisų skydelis ir 9 colių centrinis jutiklinis ekranas. „Toyota RAV4“ naudojamas 10,5 colio centrinis ekranas, o vairuotojui – 7 arba 12,3 colių ekranas. Šių metų „Kia Sportage“ modelis išsiskiria dviguba panoramine sistema su dviem 12,3 colio ekranais. Akivaizdu, kad ir šioje srityje progresas įspūdingas.

Naujas standartas

Ar ši tendencija – aukšto lygio komfortą moderniausiuose automobiliuose derinti su tvarumu – taps ilgalaike? Ekspertai pastebi, kad daugėjant gamintojų, einančių šiuo keliu, susidaro sniego gniūžtės efektas, skatinantis vis daugiau rinkos žaidėjų sparčiau įdiegti aplinkai draugiškus sprendimus.

Vartotojų apklausose išryškėję prioritetai rodo, kad ekologiškumas nebėra nišinis pasirinkimas – jis tampa vienu iš svarbių kriterijų renkantis automobilį. Todėl tvarių medžiagų naudojimas netrukus gali tapti standartu, o gamintojai, kurie nespės prisitaikyti, rizikuoja prarasti nemažą rinkos dalį.

„Tai nėra utopija – tvarumas nereiškia naudoti vienkartines, iš atliekų pagamintas ir greitai suyrančias medžiagas. Tvarumas ir kokybė tikrai gali eiti išvien, ir tuo jau galima įsitikinti daugelyje pramonės sričių“, – apibendrina J. Lengvinas.

Pasidalink