Lietuvoje sparčiai populiarėja keturračiai. Juos vis dažniau įvairiems darbams atlikti renkasi ūkių ar sodybų šeimininkai, taip pat ir pramogautojai. Visgi nemaža dalis tautiečių vis dar bijo sėsti prie jų vairo įsivaizduodami, kad šią techniką valdyti yra sudėtinga, o neturint specifinių įgūdžių ji gali būti pavojinga. Ekspertai šypsosi išgirdę tokias mintis, tačiau išsklaidyti giliai įsišaknijusius mitus sudėtinga. Todėl ir patys gamintojai į keturračius vis dažniau diegia įvairias saugumo technologijas. Kaip jos veikia ir kam yra naudingos?
Automobiliai jau technologijų amžiuje, tad kuo prastesni keturračiai?
Tiek naujų automobilių, tiek komercinio lengvojo ir sunkiojo transporto rinkose dabar gamintojai varžosi technologinėmis inovacijomis. Saugumo sistemų tiek, kad vairuotojams vairuoti transporto priemones reikia tik dėl to, jog įstatymai dar neleidžia savivaldžio važiavimo. Tačiau motociklų sektoriuje konstruktoriai vis dar žaidžia su mechanika.
Kuo gi šie prastesni? Iš tiesų – niekuo. Jeigu automobiliai yra daugiau keliavimo priemonės, motociklus ir keturračius žmonės renkasi daugiau kaip emocinį pirkinį, tad variklio skambesys ir valdymas čia yra svarbiau. Be to, tokioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, eismo juostos palaikymo funkcijos nėra galimybių įdiegti.
Kol motociklai jau turi automatines transmisijas, ABS ir ESP sistemas, keturračiai ilgą laiką buvo gana primityvūs mechaniniai ratuočiai, dažnai naudojami darbui. Dėl keturių ratų suteikiamo stabilumo jiems reikėjo mažiau saugumo technologijų, taip pat jais retai važinėjama ant asfalto. Pravažumas svarbiau.
Vis tik technologijų amžius ir žmonių įsitikinimas, kad keturračius sudėtinga vairuoti, verčia gamintojus pradėti diegti saugumo sistemas ir į juos. Pavyzdžiui, vienas iš rinkos lyderių „CFMoto“ per paskutinius keletą metų savo modelių gamoje pristatė šūsnį inovacijų: keliais lygiais reguliuojamą vairo stiprintuvą, skirtingus važiavimo režimus, elektronines nuokalnės stabdymo sistemas, elektroninį akceleratorių, netgi liečiamuosius ekranus su „Apple CarPlay“ programėlėmis.
Keturratį vairuoti ne taip sudėtinga, kaip atrodo
Aišku, paskutinė inovacija daugiau orientuota į komfortą, bet visų kitų užduotis – padaryti vairavimą lengvesnį ir saugesnį. Ar iš tiesų taip sudėtinga vairuoti keturratį?
„Norint su keturračiu tiesiog nuvažiuoti iš taško A į tašką B, nereikia jokių įgūdžių. Jeigu moki važiuoti dviračiu, reiškia, kad žinai balansą ir inercines jėgas, o jei turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, – žinai, kaip valdyti techniką.
Ir iš principo to užtenka, keturratį vairuoti daug paprasčiau nei motociklą. Greitas judėjimas, kliūčių įveikimas, kaip nuvirtęs medis, miškovežių išvažinėti grioviai – tai atsiranda su kompetencijų augimu, sukant kilometrus, treniruojantis“, – savo požiūrį atskleidžia keturračių lenktynininkas, Pasaulio ralio reido čempionato trečiosios vietos laimėtojas Antanas Kanopkinas.
Dakaro ralį įveikusio keturračių specialisto teigimu, tiesiog važiuoti šia transporto priemone gali bet kas. Net ir vaikai. Žinoma – vaikiškais keturračiais. Ši priemonė yra lengvesnė ir pasižymi gerokai didesniu pravažumu nei visureigis, tačiau yra daug paprastesnė vairuoti už motociklą.
Kelionė iš taško A į tašką B lengvais keleliais gali suteikti emocijų, būti patogi, tačiau jei yra poreikis lėkti greičiau ar įveikti sudėtingas kliūtis, pavyzdžiui, pervažiuoti nuvirtusius medžius, kas daugumai atrodo neįmanoma, nors patyrę keturratininkai nė nenulipę per tokius peršoka, įveikti stačias įkalnes ar važiuoti šlaitais, reikia papildomų įgūdžių.
O juos, kaip sako A. Kanopkinas, geriausia lavinti būtent važinėjant, neperlipant savo ribų ir vis labiau perprantant techniką. Tam patartina šalia turėti instruktorių ar patyrusį pagalbininką.
Elektronika suteikia komfortą ir saugumą vienu metu
Kelias iki profesionalo lygio yra ilgas, o žmonės nori važiuoti jau dabar. Todėl gamintojai pradėjo diegti vairavimą sudėtingu paviršiumi lengvinančias saugumo sistemas.
Bene daugiausia įtakos tiek komfortui, tiek saugumui padarė vairo stiprintuvas, keturračių rinkoje pasirodęs prieš daugiau nei 10 metų. Tačiau dabar jis išplitęs gana plačiai. Štai „CFMoto“ jį montuoja į beveik visą savo modelių gamą, nuo pačių pigiausių iki galingiausių keturračių.
„Jau yra gudrių sistemų, kurių apkrovos jėgą galimą reguliuoti. Ir vairo stiprintuvas atlieka ne tik palengvinimo funkciją sukant ratus, jis absorbuoja kliūtis, nes keturračiais yra važiuojama toli gražu ne pačiais lygiausiais paviršiais. Neretai būna atsitrenkimų į kliūtis ir jos gali išmušti vairą iš rankų, o tai yra itin pavojinga. Būtent to vairo stiprintuvas ir padeda išvengti“, – paaiškina A. Kanopkinas.
Galingi keturračiai gali būti sunkiau suvaldomi naujokams. Todėl smarkusis modelis „CFMoto CForce 1000“ turi skirtingus važiavimo režimus įprastam važinėjimui, sportui ir darbui, kurie pakeičia variklio reakciją į akceleratorių bei kitų komponentų darbą. Tokios sistemos leidžia transporto priemonei turėti kelis charakterius skirtingoms situacijoms.
Iš visureigių į minėto gamintojo keturračius atkeliavo ir stabdymo pagalba nuokalnėje. Slidžioje ir stačioje nuokalnėje sunku dozuoti stabdžių jėgą, ratus lengva užblokuoti, todėl keturratis gali pradėti slysti stipriau.
Dar 2002-aisiais „Land Rover“ sugalvojo sistemą, kuri, važiuojant nuokalne, stebi kiekvieno rato sukibimą su keliu ir impulsais, neleisdama užsiblokuoti jiems, dirba su visų keturių ratų stabdžiais atskirai, taip leisdama automobiliui išlaikyti pastovų greitį ant bet kokios dangos. Britų patentuota sistema visureigiuose tapo įprasta vos prieš kelerius metus, tačiau dabar ji pasirodė ir keturračiuose.
„Man būtų nesuvokiama, jei kas nors pasakytų, kad pasiekėme tobulybę. Kiekviena technika turi augti, kad galėtume eiti į priekį. Tai – progresas, leidžiantis mums turėti vis geresnius daiktus už mažesnę kainą“, – technologijų atėjimą į keturračius kaip natūralų reiškinį reziumuoja A. Kanopkinas.