Tautosakoje sklando posakis, kad naudotu automobiliu žmogus džiaugiasi du kartus: tada, kai jį nusiperka, ir tuomet, kai parduoda. Iš tiesų naudoto transporto rinkoje vis dar tebetvyro nežinomybės, ką perki, o kartais net ir apgavysčių rūkas – nesąžiningi automobilių perpardavinėtojai meistriškai maskuoja savo prekių defektus, o šiems išaiškėjus varto akis, esą nieko nežinojo, arba iš viso vengia kontakto su pirkėju. Tiesa, situacija keičiasi į gera: nors rinkos senbuviai ieško spragų, įstatymai numato vis griežtesnę pardavėjų atsakomybę, taip pat atsiranda įmonių, kurios į naudotų automobilių prekybą žiūri atsakingai ir prisiima atsakomybę už transporto priemonę. Tokie rinkos žaidėjai ne tik didina naudotų automobilių rinkos patikimumą, bet ir parodo pirkėjams, koks turėtų būti tiek pats naudotas automobilis, tiek paslaugos kokybė jį perkant.
Pardavėjams išradingumo nestinga
Naudotų automobilių rinką atidžiai stebintis portalo „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas pastebi, jog didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti rizika renkantis transporto priemonę yra paslėpti gedimai. Visgi tai, anot pašnekovo, toli gražu ne vienintelė priežastis, dėl ko atsirado jau minėtas tautosakos perlas apie automobilius, džiuginančius tada, kai jie parduodami. „Gedimų gali būti įvairiausių. Vieni jų – smulkūs ir netrukdantys vairuoti, kaip antai neatsidarantis langas ar neveikiantis galinio lango purkštukas. Tokių paslėptų trūkumų galima rasti, kai pardavėjas nesutvarko savo ilgamečio automobilio prieš jį parduodamas, nes nenori mokėti iš savo kišenės. Žinoma, gedimų gali būti ir gerokai didesnių, pavyzdžiui, variklio skyriaus komplikacijų. Pardavėjai, o dažniausiai perpardavinėtojai, nujausdami, jog varikliui artėja paskutinioji, į jį įpila tam tikrų skysčių, kurie gali kurį laiką nuslėpti esamą problemą. Taip pirkėjas tik po savaitės ar kelių sužino apie laukiančias milžiniškas išlaidas“, – pasakoja G. Dauparas. Specialistas taip pat įvardija, kad vis dar kartais atsukama rida, tačiau, atsiradus patogiems duomenų bazių patikrinimo metodams, šio tipo sukčiavimo atvejų pasitaiko vis rečiau. G. Dauparas perspėja, jog perkamas automobilis netgi gali būti ieškomas ar konfiskuotas, todėl tokiu atveju jo nepavyktų priregistruoti. „Jei pardavėjas nėra 100 proc. patikimas, priregistruoti automobilį verta iš karto, vietoje. Su tokia problema pats esu susidūręs“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Perpardavinėtojų auksiniai laikai baigėsi
Nors skamba stereotipiškai, anksčiau išvardytos rizikos dažniausiai pasitaiko perkant automobilius iš perpardavinėtojų, įvežančių juos iš Vakarų Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Sienoms tapus atviroms, o įvairių šalių ekonomikų skirtumams vis mažėjant, auksiniai perpardavinėtojų laikai taip pat baigėsi, tad, norint atvežti automobilį į vietinę rinką už konkurencingą kainą, tenka griebtis gudrybių. Todėl neretai perkami modeliai su tam tikrais defektais: trūkumai nesunkiai paslepiami, o sugadintos detalės – suremontuojamos. Nors ridą atsukti nepastebėtiems tampa vis sudėtingiau, gedimų gali neparodyti jokios ataskaitos. Gera žinia yra ta, kad naudoto transporto rinkoje atsiranda naujų žaidėjų, kurie visapusiškai pasirūpina pirkėjais: ne tik padeda užpildyti visus reikalingus dokumentus, bet ir garantuoja dėl savo parduodamų prekių kokybės. Pavyzdžiui, naudotais automobiliais prekiaujanti bendrovė „Bravoauto“, atsiradusi susijungus „Inchcape“ ir „Krasta Auto“ naudotų transporto priemonių padaliniams, siūlo ne tik patikrintus modelius, bet ir pagalbą visais su jų įsigijimu susijusiais klausimas: lizingo, draudimo ar net papildomos garantijos. Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų žiūrėti į pardavėjo suteikiamas garantijas, G. Dauparas pataria apgalvoti visus veiksnius. „Priklauso nuo to, kas yra pardavėjas ir kokia garantija. Jei tai privatus pardavėjas, jo garantija bevertė. Jeigu tai visiškai nežinomas, mažas juridinis pardavėjas – klausimas, ar jam nesutikus atlikti garantinės priežiūros, bus galima ko nors reikalauti. O ir kokia ta garantinės priežiūros sutartis – taip pat klausimas. Tačiau jei kalbėsime apie didelius, garsius ir patikimus vardus – pardavėjo suteikiama garantija gali būti užtikrintumo garantas. Dėl kelių šimtų eurų tokios milžiniškos įmonės, tikėtina, nesibylinės ir nenorės gadinti savo vardo, todėl turėtų laikytis garantinio termino“, – pažymi jis.
Galimybė persigalvoti dėl pirkinio
Dar viena svarbi aplinkybė – patikrinta automobilio istorija. Štai „Bravoauto“ siūlo išsamią serviso, draudimo įvykių, ridos istoriją turinčius ir prieš pardavimą nuodugniai patikrintus automobilius – dėl to visiems parduodamiems modeliams suteikiama 12 mėnesių arba 20 000 kilometrų garantija. Negana to, klientai gali įmonei parduoti automobilį ar panaudoti jį vietoje pradinio įnašo lizingui, o pakeitę nuomonę dėl savo priimto sprendimo, per 21 dieną gali grąžinti pirkinį. Tokie įsipareigojimai kartu su žinomu pardavėjo vardu vairuotojams leidžia pasijusti gerokai ramiau, mat rizika nusipirkti katę maiše eliminuojama. Tiesa, daugelis perpardavinėtojų taip pat bando gerinti savo įvaizdį įkurdami bendroves ir automobiliais prekiaudami jų vardu, tačiau, kaip komentuoja G. Dauparas, juridinio asmens buvimas dar nėra skaidrumo standartas. „Drąsiai teigti, kad įmonės buvimas rinkoje padidins skaidrumą – negaliu. Juodą buhalteriją galima vesti ir firmoje, ir privačiai. Tačiau su įmonėmis gerokai lengviau bylinėtis, jei esate apgautas klientas, o tai pagerina sąlygas pirkėjams, kas iš esmės yra sveikintina“, – tvirtina pašnekovas.