Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams pati jautriausia yra techninė transporto priemonės būklė. Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) tvirtina, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių. Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa.
„Šiais sudėtingais ekonominiais laikais perkant naudotą automobilį mažiausiai norisi jį įsigyti su paslėptais defektais, gendantį, sklandžiai neveikiantį. Tokiu atveju patiriama ir daugiau išlaidų, ir, tikėtina, tenka atidėti jo naudojimo pradžią. Jei pardavėjas būtų salonas ar gamintojo atstovybė, kaip ir savaime suprantama, kad iš jo būtų tikimasi ištestuoto ir techniškai tvarkingo automobilio. Tačiau jei priemonę parduoda privatus asmuo arba perkama turguje, tikroji techninė automobilio būklė dažniausiai yra tik parduodančiojo sąžinės reikalas“, – komentuoja Izīda Gerkena, tyrimą užsakiusios bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.
Dėl augančios infliacijos ir atitinkamai didėjančių kainų, taip pat iššūkių tiekimo grandinėse gyventojai svarsto įvairiausių automobilių įsigijimo būdus – pirkti naują, apynauję ar naudotą transporto priemonę. Naujų tenka ilgai laukti, o naudotų automobilių kainos laikosi aukštos.
Lietuvoje „Regitros“ fiksuojama oficiali automobilių rinkos statistika rodo, kad naudoti automobiliai tarp vartotojų yra patys populiariausi.
Kitos nusivylimo priežastys įsigijus mažai naudotą automobilį, pasak respondentų, yra per didelė sandorio suma (23 proc.), sudėtingas automobilio pirkimo ir perregistravimo procesas (15 proc.) ir galiausiai neturėjimas galimybės iš karto naudotis automobiliu (12 proc.).
Labiausiai prasta techninė būklė nuviltų vidutines – 1500 eurų – asmenines mėnesio pajamas gaunančius apklausos dalyvius (71 proc.), per didelė sandorio suma dažniau nuviltų vienas mažiausių – 151-350 eurų – pajamų gaunančiuosius, sudėtingas pirkimo procesas – nekvalifikuotus darbininkus (30 proc.), o negalėjimas naudotis automobiliu iškart – namų šeimininkes (22 proc.).
Tyrimo duomenimis, perkantys mažai naudotą automobilį beveik pusė, arba 45 proc., apklausos dalyvių yra pasiruošę jam išleisti iki 5 tūkst. eurų. Tuo tarpu trečdalis, arba 35 proc., respondentų, yra nusiteikę skirti 5-10 tūkst. eurų. Kur kas mažiau (13 proc.) sutiktų mokėti 10-15 tūkst. eurų ir tik 7 proc. – daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Natūralu, kad dauguma apklausoje dalyvavusių žmonių automobilį nori nusipirkti už kuo mažesnę kainą. Vienas iš motyvų gali būti tai, kad jie laukia pokyčių rinkoje – mažesnių kainų ar elektromobilių proveržio – ir tai yra laikinas sprendimas. Bet neretai būna taip, kad vienas trumpalaikis sprendimas keičia kitą ir gyventojai patenka į užburtą ratą. Kai kitą kartą finansiškai efektyvesnis sprendimas investuoti į ilgalaikį sprendimą ir įsigyti naują automobilį, kuris bus techniškai patikimesnis ir tarnaus ilgiau nei naudotas“, – įžvalgomis dalijasi I. Gerkena.
Mažiausiai, 5 tūkst. eurų už automobilį labiau linkusios mokėti moterys (52 proc.), vyriausi, 60-74 metų amžiaus, tyrimo dalyviai (51 proc.) bei bedarbiai ir darbo neieškantys (71 proc.). Daugiausiai, t.y. daugiau nei 15 tūkst. už mažai naudotą automobilį yra dažniau pasiryžę mokėti 30-39 metų amžiaus respondentai (11 proc.), studentai (11 proc.) ir didžiausias – 1500 eurų – vidutines asmenines mėnesio pajamas gaunantys tyrimo dalyviai (20 proc.).
„Norstat“ ir „Moller Auto“ apklausoje birželio mėnesį dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus.