Prasidėjus transporto elektrifikacijai, į Europą atkeliavo net ekspertus techniniais parametrais stebinantys kinų automobilių gamintojai. Žiniasklaidoje vis pasirodo pareiškimų, esą „kinai užkariauja Europą“, tačiau skaičiai rodo ką kita – europiečiai mieliau renkasi laiko patikrintus Pietų Korėjos automobilių prekių ženklus.
Korėjiečiai stiprina pozicijas
Vos per kelerius pastaruosius metus Europos automobilių rinką išties užplūdo kinų gamintojai – dabar per visas šalis jų galima suskaičiuoti daugiau nei dešimtį. Nuo automobilių entuziastams girdėtų vardų BYD, „Geely“ ar „Great Wall Motors“ iki „Xpeng“, anksčiau britams priklausiusio MG ar NIO. Kiniškų transporto priemonių pardavimo mastas didėja, bet panašiai kaip elektromobilių skaičius Lietuvoje: iš pirmo žvilgsnio augimas milžiniškas, jų kasmet padaugėja kartais, tačiau pasižiūrėjus į platesnį paveikslą matyti, jog tai tik lašas jūroje.
Štai „Automotive News“ rašo, kad praėjusių metų pabaigoje visos kiniškos markės kartu sudėjus neaprėpė nė 3 proc. rinkos dalies. Europoje ir toliau karaliauja vietiniai gamintojai, savo nišą turi susikūrę japonai, bet sparčiai plečiasi korėjiečiai. Pavyzdžiui, „Hyundai-Kia“ koncernas buvo vienintelis, kurio pardavimas po pandemijos ne krito, o toliau augo. „Kia“ pirmą kartą pateko į populiariausių markių Europoje dešimtuką, įsitvirtino 9-oje vietoje.
„JATO Dynamics“ duomenimis, 2023-ieji buvo sėkmingi beveik visiems Europoje veikiantiems gamintojams, nes rinka ėmė atsigauti, į įprastas vėžes grįžo naujų automobilių pristatymas. Gamintojų pardavimo rodikliai nepasiekė ikipandeminių 2019-ųjų lygio, bet didėjo.
Nepaisant to, korėjietiški prekių ženklai dėl to ne tik neprarado savo per pandemiją išsikovotų pozicijų, bet dar labiau jas sustiprino. Praėjusiais metais bendrovė „Hyundai“ Europoje pardavė 534 tūkst. naujų automobilių ir paaugo 3,1 proc., o 572 tūkst. transporto priemonių pardavusi „Kia“ pasistiebė 5,4 proc.
Tuo metu „DataCenter“ duomenys rodo, kad Lietuvoje „Kia“ registravo dar didesnius rekordus. Pernai ji pardavė 2041 naują automobilį mūsų šalyje, o tai – net 34 proc. daugiau nei 2022-aisiais. 7 proc. Lietuvos naujų automobilių rinkos išsikovojusi „Kia“ pakilo iki ketvirtosios vietos populiariausiųjų markių lentelėje ir pradėjo vytis trejetuką, kuriame daugelį metų viešpatauja tie patys ženklai: „Toyota“, „Škoda“ ir „Volkswagen“.
Didžiausią pažangą padarę gamintojai
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius atkreipia dėmesį, kad Korėjos automobilių pramonė atsirado vėliau nei daugelio konkurentų, tad, užuot sukūrę kažką nauja, korėjiečiai ėmė iš visų tai, kas geriausia, ir pritaikė savo modeliuose. Ir tą padarė gana sėkmingai.
„Aišku, jie taip pat nori išsiskirti. Kadangi neturi savito veido, gali drąsiai eksperimentuoti su dizainu, todėl iššauna keistenybių. Bet apskritai progresas stebina. Kitų gamintojų progresas buvo tolygus, švelnus, „Honda“ kaip buvo, taip ir liko „Honda“, „Toyota“, „Volkswagen“ ar kiti ir liko savimi, o koks senas korėjietis ir naujas „Kia EV6“ – visiškai nepalyginami, skirtingi pasauliai“, – kodėl Europa ir lietuviai galėjo pamėgti korėjietiškus automobilius, komentuoja pašnekovas.
Korėjietiškų automobilių „arkliukas“ anksčiau buvo maža kaina ir gausi įranga. Per pastarąjį dešimtmetį atsirado ir kokybė – ją „Kia“ pirmoji užtvirtino su Europoje dar nematyta 7 metų garantija visiems naujiems modeliams. Prieš daugiau nei 20 metų pristatytas „Kia Sportage“ pirkėjus galėjo suvilioti tik labai patrauklia kaina, o dabar tai – technologiškai pažangus, komfortiškas ir vienas perkamiausių šeimyninių krosoverių.
Negana to, korėjiečiai yra ir vieni iš elektromobilių rinkos lyderių: dauguma senųjų gamintojų kuria elektromobilius su 400 V elektros sistemomis, o „Hyundai-Kia“ E-GMP platforma pritaikyta 800 V elektros sistemai, taigi įperkamas „Kia EV6“ modelis ar itin erdvus septynvietis EV9 elektromobilis pasižymi tokiomis įkrovimo greičio savybėmis, kurioms prilygsta tik „Porsche“ elektromobiliai, be to, juos lenkia našumu.
„Korėjiečiai daug investuoja į vartotojams aktualias technologijas. Pavyzdžiui, kasdien praverčia išmaniųjų įrenginių integracija į multimediją arba „Kia“ aklosios zonos kameros įjungus posūkį. Gera inovacija, apie kurią kažkodėl nepagalvojo išmanieji vokiečiai. Kadaise korėjiečiai kopijavo technologijas, o dabar jau patys kuria ir stengiasi prisitaikyti prie vartotojų gyvenimo būdo. Kalbant apie biudžetinį ir vidutinį segmentą, šiuo metu jie – vieni iš lyderių“, – komentuoja televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Skina laurus
Kad korėjiečiai padarė didelę pažangą kuriant elektromobilius, atsispindi ir Europos ekspertų vertinimuose. 2022-aisiais „Kia EV6“ tapo Europos metų automobiliu, 2024-aisiais „Kia EV9“ laimėjo „Top Gear“ žurnalo Metų šeimos automobilio titulą ir pateko į „Europos metų automobilio“ rinkimų finalininkų septynetą.
Britų žurnalo „What Car?“ kasmetiniuose geriausių automobilių pagal kategorijas rinkimuose „Kia“ triumfavo net keturis kartus. „What Car?“ išsiskiria tuo, kad vertina ne tik per pastaruosius metus pasirodžiusius naujus modelius, o visus, esančius rinkoje, tad „Kia Sportage“ jau antrą kartą iš eilės buvo išrinktas Metų šeimos automobiliu.
„Kia EV6“ paskelbtas geriausiu elektriniu šeimos krosoveriu, o naujasis EV9 – geriausiu septynviečiu apskritai. Galiausiai markė gavo apdovanojimą už geriausią modelių gamą, tinkamą priekaboms vilkti.
„Korėjietiški automobiliai dabar jau kokybiški, gerai įrengti, technologiškai pažangūs, bet aš manau, kad jų sėkmės paslaptis yra kiek kitur: neįcementuotos vertybės jiems leidžia būti lankstiems ir kūrybingiems. Dizaino bei technologijų centrai Europoje padeda sukurti tokius modelius, kokių mes, europiečiai, norime.
Jie žino, kuris turi būti nuobodesnis, su kuriais automobilio aspektais galima eksperimentuoti, o kur naudoti laiko patikrintus atradimus. Dėl to korėjiečiai moka pasiūlyti automobilius visiems pagal skonį. Vieni nuobodūs, kiti – gal kiek rėžia akį, treti žavi įdomiais sprendimais ar vairavimo savybėmis, bet retai kuriam gali ką nors prikišti blogo“, – akcentuoja žurnalo „Keturi ratai“ autorius Egidijus Babelis.