Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio apribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą.
Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda.
IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, o dar 33 proc. teigia, kad tam tikrais atvejais tai gali lemti net ir rizikingas situacijas. Tik 10,9 proc. mano, kad tai nekelia pavojaus, o 8,5 proc. nėra tikri. Kaip skiriasi vairavimo etiketas ir kultūra Europoje, ir ką reikėtų žinoti išsiruošus į kelionę?
Tas pats signalas skirtingose šalyse suprantamas nevienodai
Nors Europos šalių vairuotojai komunikuoja kelyje naudodami tolimąsias šviesas, avarinės šviesos signalizaciją, rankų gestus ar garsinį signalą, jų reikšmė skirtingose šalyse nevienoda. Tas pats signalas vienoje šalyje gali būti laikomas mandagiu gestu, o kitoje – agresyviu.
Pavyzdžiui, Rumunijoje „mirksėjimas“ šviesomis yra tarsi atskiras žodynas. Nors rumunai naudoja šviesas įprastiems įspėjimams ar reikalavimui pasitraukti, signalizavimas šviesomis ten taip pat gali reikšti pasisveikinimą su kolega (jei prasilenkia du sunkvežimių ar taksi vairuotojai) ar net susižavėjimo išraišką pamačius išskirtinį, retą automobilį. Taip pat ilgas ir agresyvus „mirksėjimas“ gali atstoti keiksmažodį vairuotojui, kuris ką tik nemandagiai užkirto kelią.
Visiška priešingybė agresyviam šviesų naudojimui yra Jungtinė Karalystė. Šioje šalyje signalizavimas tolimosiomis šviesomis yra beveik išskirtinai mandagumo ir bendradarbiavimo gestas.
Kitas visoje Europoje paplitęs ženklas – garsinis signalas, kuris paprastai naudojamas tik esant tiesioginiam pavojui. Daugelyje šalių garsinis signalas naudojamas tada, kai išsenka kantrybė. Tai garsus būdas paraginti kitą vairuotoją važiuoti. Tuo metu Kroatijos, Rumunijos ir Prancūzijos kaimuotuose regionuose trumpas „pyp“ gali reikšti tiesiog – „labas, kaimyne!“. Ispanijoje žmonės pypsi atpažinę kelyje draugus ar šeimos narius. Prancūzijoje ar Portugalijoje visai įprasta pyptelėti atvažiavus prie draugo namų, vietoje skambučio į duris. Tuo metu Jungtinės Karalystės vairuotojai nereikalingą signalizavimą paprastai laiko agresyviu elgesiu ir blogu vairavimo etiketu.
Bendrai, Šiaurės Europos šalių vairuotojai linkę keliuose elgtis santūriu, o Pietų ir Balkanų šalių vairuotojai dažnai vairuoja išraiškingiau – kasdieniniame bendravime naudoja šviesas, signalus ir gestus.
Signalai, kuriuos supras kiekvienas Europos vairuotojas
Nors skirtingose šalyse tie patys gestai ar signalai kelyje traktuojami nevienodai, tačiau esama ir universalių taisyklių. Pavyzdžiui, avarinės šviesos signalizacija Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir kitose Centrinės bei Rytų Europos šalyse išreiškiama padėka kelyje. Rankos pakėlimo gestas taip pat universaliai suprantamas ženklas norint padėkoti.
Automobilio signalo naudojimas ne visada skirtas tik perspėti apie pavojų ar išreikšti nepasitenkinimą. Papuoštų automobilių kolona, kurioje važiuojantys vairuotojai per miestą juda ilgai ir garsiai pypsėdami, reiškia tik vieną – vestuves! Tai visuotinai priimtina ir nelaikoma agresija Čekijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Serbijoje įvažiuoti į tokį vestuvių kortežą netgi laikoma nelaime.
Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje signalas dažnai naudojamas išreikšti džiaugsmą ir palaikymą po svarbių sporto varžybų ar per viešas demonstracijas.
„Signalizavimas tolimosiomis šviesomis – pats universaliausias ir plačiausiai naudojamas „tylusis“ įspėjimas apie policijos patrulius, greičio matuoklius, avarijas ar kliūtis kelyje. Jis masiškai naudojamas beveik visoje Europoje. Visgi Italijoje toks perspėjimas apie policiją yra griežtai draudžiamas įstatymu“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Vietinį vairavimo etiketą išmano, tačiau užsienyje susiduria su netikėtumais
„carVertical“ apklausa rodo, jog vairuotojai yra puikiai perpratę savo gimtosios šalies vairavimo etiketą – daugiau nei 60 proc. apklaustųjų teigė žinantys nerašytas vietinio vairavimo taisykles. Visgi keliaujant po svečias šalis, pasitikėjimas savo žiniomis svyruoja. Du trečdaliai vairuotojų pripažino, jog vairavimo etiketas užsienyje jiems sukelia neaiškumų.
Tai tik įrodo, jog norint per atostogas keliauti be streso ir išvengti nemalonių situacijų kelyje derėtų pasidomėti ne tik rinkliavų dydžiais už važiavimą greitkeliais, bet ir šalies vairuotojų įpročiais. Skirtingose šalyse vairuotojai ne tik nevienodai komunikuoja kelyje, tačiau ir skirtingai interpretuoja kelių eismo taisykles.
„Dėl mažų baudų ir radarų paklaidos Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ir Latvijoje yra nerašyta „norma“ važiuoti šiek tiek greičiau nei numato greičio ribojimai. Visgi Skandinavijoje net ir nedidelis greičio viršijimas užtraukia didelę baudą, todėl dažnas vairuotojas grįžęs iš kelionės vėliau sulaukia laiško iš teisėsaugos institucijų“, – aiškina M. Buzelis.
Vietinės vairavimo tradicijos neapsiriboja kelių eismo taisyklėmis
Vairavimo kultūrą formuoja ne tik taisyklės ar signalai, bet ir įvairūs įsitikinimai bei smulkūs prietarai. Italijoje, Čekijoje ir Kroatijoje kai kurie vairuotojai vis dar tiki, kad kelią perbėgusi juoda katė pranašauja nelaimę, o Rumunijoje, Serbijoje ir Portugalijoje automobiliuose dažnai galima išvysti rožinius, kryželius ar šventųjų paveikslėlius, kurie, tikima, saugo kelyje.
Kitur nerašytos tradicijos tiesiog tapo kasdienės vairavimo kultūros dalimi. Lietuvoje pradedančiųjų vairuotojų automobilius žymi gerai pažįstamas klevo lapas, raginantis kitus eismo dalyvius būti kantresnius. Tuo metu britai neretai savo automobiliams suteikia vardus, o Čekijoje ir Slovakijoje keleiviai iki šiol žaidžia „geltono automobilio“ žaidimą. Italijoje kai kurie vairuotojai vengia leistis į kelionę ar atsiimti naują automobilį antradieniais ir penktadieniais, o Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje vis dar pasitaiko žmonių, kurie važiuodami tuneliu ar pro kapines sulaiko kvėpavimą, tikėdami, kad tai padės išvengti nelaimių.
Prieš leidžiantis į kelionę automobiliu po Europą verta pasidomėti ne tik greičio apribojimais ar kelių mokesčiais, bet ir vietiniais vairavimo papročiais. Nerašytų taisyklių išmanymas gali padėti išvengti nesusipratimų, lengviau prisitaikyti prie vietinio eismo ir keliauti ramiau.
Metodologija
„carVertical“ tyrimas parengtas remiantis apklausa, kuri 2026 m. birželio–liepos mėn. buvo rodoma „carVertical“ ataskaitos įkėlimo lange. Joje dalyvavo daugiau nei 4 000 respondentų iš daugiau kaip 25 šalių. Kadangi apklausoje dalyvavo tik „carVertical“ naudotojai, imtis atspindi žmones, aktyviai besidominčius naudotų automobilių rinka.
„carVertical“ yra transporto priemonių istorijų ataskaitose besispecializuojanti įmonė, veikianti 37-iose šalyse – daugiausia Europoje, taip pat JAV, Meksikoje ir Australijoje. Rinkdama duomenis iš daugiau nei 1 000 registrų ir duomenų bazių visame pasaulyje, „carVertical“ teikia išsamias ataskaitas, kurios padeda klientams priimti gerai apgalvotus sprendimus perkant naudotas transporto priemones.
