Šiuolaikinius vaikus „nukrapštyti“ nuo išmaniųjų įrenginių tampa vis sudėtingiau – tėvų vaikystės žaidimai jaunajai kartai dažnai atrodo per lėti ir nuobodūs. Norint konkuruoti su vaizdo žaidimais, reikia pasiūlyti tai, kas garantuotų adrenalino dozę ir interaktyvumą realybėje. Viena tokių priemonių, vis dažniau atsirandanti sodybose – vaikiški keturračiai. Tačiau kaip užtikrinti, kad ši pramoga būtų ne tik smagi, bet ir saugi?
Ekspertai pabrėžia: daugiabutis ir miesto gatvės nėra vieta keturračiui, tačiau gamtoje ar sodyboje ši transporto priemonė gali tapti geriausiu būdu išvilioti vaiką į lauką bet kokiu oru.
Ne tik žaislas, bet ir vairavimo mokykla
Žinomas keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas teigia, kad ši veikla yra daugiau nei paprastas pasivažinėjimams. Tai – investicija į vaiko ateities įgūdžius.
„Vaikiški keturračiai, kaip ir motociklai – vienas smagiausių dalykų vaikams. Tai ugdo pasitikėjimą savimi ir vairavimo įgūdžius, kuriuos vėliau jaunuolis lengvai pritaikys sėdęs ant motorolerio ar prie automobilio vairo. Be to, tai puiki fizinė veikla – taisyklingai vairuojant bekelėje dirba visas kūnas“, – sako A. Kanopkinas, kurio dukros taip pat vairuoja šias transporto priemones.
Pasak eksperto, keturratis yra universali priemonė, tinkama naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Būtent žiemą, esant sudėtingoms sąlygoms, geriausiai atsiskleidžia šios technikos pravažumo galimybės ir valdymas.
Svarbiausia taisyklė – saugumas ir tinkama įranga
Renkantis pirmąjį keturratį vaikui (dažniausiai tai būna 50–100 cm³ darbo tūrio modeliai), svarbu atkreipti dėmesį ne tik į grožį, bet ir į techninius parametrus. Pavyzdžiui, populiarus modelis „CFMOTO CFORCE 110“ su 4,7 kW galios varikliu yra pritaikytas vaikams nuo šešerių metų. Nors tai vaikiška technika, ji sukonstruota rimtai: turi diskinius stabdžius, nepriklausomą pakabą ir LED žibintus.
Visgi, maksimalus tokio keturračio greitis gali siekti 45 km/val., todėl A. Kanopkinas griežtai įspėja tėvus neignoruoti apsaugos priemonių.
„Šalmas, pirštinės, tinkami batai ir kūno šarvai yra privalomi. Su jomis nukritęs vaikas nusipurtys ir vėl lips ant keturračio, o be jų pasivažinėjimas gali baigtis ligoninėje“, – akcentuoja lenktynininkas.
Išmanioji kontrolė tėvų ramybei
Dažna tėvų klaida – manyti, kad geriau iškart pirkti didesnį keturratį „išaugimui“ ar leisti paaugliams sėsti ant galingos suaugusiųjų technikos be patirties. Tai – tiesiausias kelias į nelaimes.
Šiuolaikiniai vaikiški modeliai siūlo technologinius sprendimus, leidžiančius tėvams visiškai kontroliuoti situaciją. Naudojant mobiliąją programėlę (pvz., „CFMOTO Ride“), keturratį galima susieti su telefonu. Tai leidžia nustatyti virtualias ribas (geofencing) – pavyzdžiui, 300 metrų spindulį. Vaikui kirtus šią ribą, tėvai gauna įspėjimą, o keturračio variklis ima slopti ar išsijungia. Taip pat programėlėje galima riboti greitį bei stebėti tikslią vaiko buvimo vietą.
„Tik tinkamai pasirūpinus saugumu, galima pradėti mokymą. Pradžioje – lėtas važiavimas, vėliau – kliūčių ruožas kieme, mokymasis balansuoti. Ir tik įgijus patirties galima su tėvais leistis giliau į mišką, mokantis orientuotis žemėlapiuose“, – pataria A. Kanopkinas.
