Kaip išbandyti naują automobilį, klausimų pirkėjams vargu ar bekyla. Viskas aišku: reikia pasitikrinti, ar patogu, išsiaiškinti, kaip veikia multimedijos sistema, ar telpa reikalingas bagažas, ar jauku sėdėti ant galinės sėdynės. Bet kai tenka išmėginti sportiškesnį automobilį, padėtis tampa keblesnė.
Juk vien nustatyti, kaip greitai mašina pasiekia 100 km/val., nepakanka. Neretai, pasak ekspertų, gautos sekundės nė kiek neapibrėžia, ar modelis išties gali būti vadinamas sportišku.
Kaip automobilius bando žurnalistai?
Klausimo, kaip išbandomi sportiniai automobiliai, neretai sulaukia ir automobilių apžvalgininkai. Pavyzdžiui, amerikiečių „Motor Trend“ žurnalo rašytojai pasakoja, kad rengdamiesi bandymams kreipia dėmesį į visas smulkmenas.
Tarkim, degalų bakai pripildomi gamintojo rekomenduojamais degalais, jeigu bandomas elektromobilis – baterijos įkraunamos netoli bandymų poligono esančioje stotelėje, o jei testuojamas įprastas ar iš tinklo įkraunamas hibridas, pasistengiama, kad ir jo baterijos būtų kuo pilnesnės.
Be to, žurnalistai pasirūpina tinkamu padangų slėgiu. Nors pastarasis nurodytas net keliose automobilio vietose, tačiau ten pateikti skaičiai skirti automobiliui su pilnu degalų baku ir su keleiviais. Tad tenka nerti gilyn į vartotojo vadovą ieškant nurodymų, kiek pripūsti padangas, kad šios tiktų važiuoti esant kaitrai (mat, sukant ratus lenktynių trasoje, jos įkaista).
Galiausiai pasveriami visi automobilio kampai, nustatoma, kokiu santykiu paskirstytas svoris priekinės ir galinės ašies atžvilgiu. Tačiau realiame gyvenime užsukus į automobilių saloną paieškoti kažko sportiškesnio, viso to tikrai nereikia.
Galia dar ne viskas
Pavyzdžiui, panūdus įsigyti galingiausią miesto visureigio „CUPRA Formentor“ versiją, kurios variklis išvysto net 310 AG ir kuri 100 km/val. pasiekia per 4,7 sek., šiais skaičiais nesunku įsitikinti paprasčiausiai išvažiavus į greitkelį ir nuspaudus akceleratorių. Tačiau sportiškumą nusako kur kas daugiau veiksnių, tad, išsirinkus kiek silpnesnę minėto modelio versiją su 1,5 litro 150 AG varikliu arba hibridinį variantą su 245 AG jėgaine, automobilis suteiks ne ką mažiau džiaugsmo nei galingiausias šios šeimos narys.
„Sportiškumas nusakomas ne vien galia. Juk 500 AG S klasės „Mercedes-Benz“ tikrai nebus toks sportiškas kaip bazinė 1,5 litro „Mazda MX-5“ su 132 AG varikliu“, – teigia automobilių apžvalgininkas, žurnalistas Egidijus Babelis.
Pasak jo, savaime aišku, jog, pastačius abu automobilius prie traukos lenktynių starto linijos, „Mercedes-Benz“ nugalės, tačiau savo kitomis savybėmis jis greičiau primins kruizinį laivą nei itin sportišką automobilį.
„Jei kalbėtume skaičiais, sportiškumą daug geriau nurodo arklio galių, tenkančių vienam kilogramui automobilio svorio, santykis. Bet ir čia gali būti visokiausių išvedžiojimų“, – pastebi žurnalistas.
Viską atskleidžia bandomasis važiavimas
Ar automobilis išties sportiškas, žurnalisto manymu, nusako labai daug veiksnių, pavyzdžiui, variklio charakteris ir tai, kaip jis suderintas su pavarų dėže. Daug reikšmės turi pasirinkto modelio važiuoklės parametrai bei bendras transporto priemonės balansas.
Štai kodėl netgi du vienodos galios variklius turintys automobiliai elgsis visiškai skirtingai. Sakykime, „CUPRA Formentor“ modelis, turintis 2 litrų darbinio tūrio variklį, pirkėją gali sužavėti sportiškesne važiuokle, lengvumo pojūčiu ir dinamišku valdymu, o to paties segmento „Toyota“, KIA, „Audi“ ar BMW, tikėtina, vairuotojui suteiks kitokių pojūčių.
Tas pats nutiktų ir tuo atveju, jeigu, tarkime, tą patį „Formentor“ su silpniausiu gamos varikliu reikėtų lyginti su prabangiausiu S klasės „Mercedes-Benz“, turinčiu galingą variklį ir kelis šimtus arklio galių: tiesioje atkarpoje „Formentor“ atsiliktų, bet vingiuotuose keliuose, kur reikia tikslaus valdymo, standžios pakabos ir kitų savybių, ne tik galios, šis miesto visureigis būtų pajėgus konkurentas.
„Arkliai reikalingi, bet, priklausomai nuo trasos, ir su mažesne kaimene po variklio gaubtu, kuri įkinkyta į lengvesnes, standesnes ir greitesnį vairo mechanizmą turinčias vežėčias, galima nuveikti gerokai daugiau“, – tvirtina E. Babelis.
Antras sportiškumo vardas
Pasak pašnekovo, jam automobilio sportiškumas asocijuojasi su vikrumu ir tuo, kaip pasirinktas modelis paklūsta vairuotojo komandoms. Štai kodėl, žurnalisto nuomone, sportiškumas neatsiejamas ir nuo mašinos charakterio.
„Kas yra vikrumas? Jei taip paprastai, tai – kaip vikriai automobilis gali keisti savo važiavimo trajektoriją, kaip greitai ir klusniai veikia jo vairo mechanizmas, kiek sukibimo jis gali generuoti staigiai keičiant judėjimo kryptį“, – vardija automobilių apžvalgininkas.
Anot E. Babelio, dėl šios priežastis neužtenka žvilgtelėti tik į arklio galių eilutę techninių duomenų dokumente. Galimas daiktas, pastarasis skaičius rodo, kad automobilis važiuos greitai tiesia trajektorija, o ne jo sportiškumo lygį.
„Jei važiuoklė, padangos, stabdžiai skirti ne sportui, pasukiojus vairą, mašinėlė greit pasiduos“, – įsitikinęs ekspertas.