Prancūzija ir Vokietija skelbia naują automobilių pramonės planą: lankstesni CO2 tikslai ir atvertos durys Jungtinei Karalystei

Dvi didžiausios Europos ekonomikos pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti 2035 metų emisijų reikalavimus ir įtraukti Jungtinę Karalystę į „Pagaminta Europoje“ programą.

Svarbiausi faktai ir techniniai duomenys:

• 2035 m. tikslas: Prancūzija ir Vokietija siūlo išlaikyti 90 proc. vidaus degimo variklių (ICE) emisijų sumažinimo tikslą iki 2035 m., taip atsisakant visiško draudimo prekiauti tokiais automobiliais.

• CO2 skaičiavimo lankstumas: Vietoje griežto kasmetinio vertinimo siūloma įvesti daugiamečio vidurkio (angl. multi-year averaging) skaičiavimą, leidžiantį gamintojams kompensuoti vienų metų emisijų viršijimus geresniais kitų metų rezultatais.

• Iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV): Siūloma iki 2030 m. įšaldyti PHEV automobilių naudingumo koeficiento (angl. utility factor) griežtinimą, paliekant palankesnį apskaičiuotąjį CO2 išmetimą.

• „Pagaminta Europoje“ (angl. Made in Europe): Planuojama leisti Jungtinei Karalystei ir kitoms 2020 m. Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje dalyvavusioms šalims pretenduoti į šį statusą, jei jos dinamiškai prisitaikys prie ES prekybos ir investicijų apsaugos reikalavimų.

• Alternatyvūs degalai: Siūloma teisiškai pripažinti atsinaujinančiais ar mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiais degalais varomus automobilius nulinės emisijos transporto priemonėmis (ZEV) normatyviniams tikslams pasiekti.

Nuolaidos gamintojams ir daugiamečiai CO2 vidurkiai

Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės oficialiai susitarė dėl bendro plano Europos Sąjungos automobilių pramonės konkurencingumui didinti. Remiantis paskelbtais dokumentais, siekiama atsisakyti radikaliausių Europos Komisijos planų – vietoj visiško vidaus degimo variklių draudimo nuo 2035 metų, paliekamas 90 proc. emisijų mažinimo tikslas. Be to, iš automobilių gamintojų nebus reikalaujama likusių 10 proc. emisijų kompensuoti naudojant mažataršį plieną ar kitas sudėtingas priemones.

Vienas svarbiausių palengvinimų pramonei – daugiamečio vidurkio skaičiavimas. Užuot kiekvienais metais mokėjus milžiniškas baudas už laikinai padidėjusias CO2 emisijas (dėl lėtėjančios elektromobilių paklausos), gamintojai galės vertinti rezultatus per ilgesnį laikotarpį. Taip pat iki 2030 m. stabdomas iš tinklo įkraunamų hibridų (PHEV) naudingumo koeficiento griežtinimas, suteikiant laiko gamintojams pritaikyti savo strategijas ir palengvinant trumpalaikį tikslų pasiekimą.

Britams atveriamos durys į Europos subsidijas

Naujajame plane, kuris tiesiogiai susijęs su Europos Komisijos ruošiamu Pramonės spartinimo aktu (angl. Industrial Accelerator Act, IAA), netikėtas dėmesys skiriamas Jungtinei Karalystei. Prancūzija, anksčiau griežtai pasisakiusi prieš britų įtraukimą į ES paramos mechanizmus, pakeitė poziciją. Plane numatoma, kad „Pagaminta Europoje“ statusas, suteikiantis pirmenybę viešuosiuose pirkimuose ir specialiose subsidijų programose, galėtų būti taikomas ir Jungtinės Karalystės automobilių gamykloms.

Už šią privilegiją Londonas privalėtų užtikrinti visišką abipusiškumą ir dinamišką suderinamumą su ES investicijų ir prekybos apsaugos priemonėmis. Kadangi pastaruoju metu JK taiko kitokią, kur kas laisvesnę muitų politiką Kinijos elektromobiliams nei Europos Sąjunga, šis reikalavimas britų vyriausybei reikš būtinybę rinktis tarp prekybos laisvės ir Europos subsidijų teikiamos naudos vietinei pramonei.

Prieštaringos pramonės reakcijos

Didieji automobilių gamintojai šį politinį kompromisą sutiko palankiai. „Stellantis“, „Volkswagen“ bei „Renault Group“ atstovai pasveikino suteiktą lankstumą CO2 vertinime. „Volkswagen“ atstovai pabrėžė, kad nuolaidos padės išlaikyti konkurencingumą neaukojant klimato tikslų, o „Renault“ vadovas François Provost atvirai paragino įtraukti JK į IAA aktą, kadangi britų rinka yra neatsiejama Europos automobilių pramonės ekosistemos dalis. Prie raginimų prisidėjo ir „Toyota Motor Europe“, siūlydama įtraukti dar ir Turkiją bei Japoniją.

Tačiau aplinkosaugos organizacijų ir dalių tiekėjų vertinimai buvo kur kas aštresni. Organizacija „Transport & Environment“ (T&E) šį Prancūzijos ir Vokietijos paktą pavadino „istorine klaida, keliančia grėsmę Europos pozicijoms pasaulinėse elektromobilių ir baterijų gamybos lenktynėse“. T&E teigimu, sumažinti baterijų gamybos lokalizacijos reikalavimai atbaidys investuotojus, o sušvelninti CO2 standartai tiesiog sulėtins perėjimą prie elektromobilių tuomet, kai į Europą agresyviai skverbiasi pigesni kinų gamintojai.