Specialistas sudėliojo, kur ir kaip išlošia pasirinkę elektromobilius

Elektromobiliai, nors ir sparčiai užkariauja rinką, gatves ir stovėjimo aikšteles, vis dar yra savotiška naujovė, apipinta pačiais keisčiausiais mitais. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad jaučia didėjantį susidomėjimą elektra varomais automobiliais. Pirkėjai vis daugiau sužino apie elektrines transporto priemones, o jų priežiūros paprastumas turėtų sužavėti tuos, kuriuos nuo minties apie apsilankymą remonto dirbtuvėse net purto.

Laurynas Boguševičius, automobilių prekybos įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas, pastebi, kad nors elektromobiliai dar tik tvirtinasi rinkoje, nuo tada, kai išplito serijinės elektra varomos transporto priemonės, patogios vartotojui, jų pirkėjai žino užtektinai daug ir keistų klausimų užduoda retai.

„Bene populiariausias klausimas, ar nuvažiuosiu į Nidą arba Palangą. Nesvarbu, kad pasiteiravus, kada pastarąjį kartą ten lankėsi, atsako, jog prieš kelerius metus. Tačiau apie įveikiamą atstumą žmonės klausia, o atvejų, kai teko susidurti su keistais įsitikinimais ar mitais, net nebepamenu“, – akcentuoja L. Boguševičius.

Vairuotojų laimei, daugybės šiuolaikinių elektromobilių savybės jau leidžia pajūrį greitai pasiekti beveik iš bet kurio Lietuvos taško. Pavyzdžiui, populiaraus segmento krosoveris „Peugeot e-2008“ viena įkrova gali nuvažiuoti iki 345 kilometrų (pagal WLTP metodiką), o prireikus sparčiai papildyti energijos atsargas su 100 kW galios įkrovikliu vos per pusvalandį galima pasiekti 80 proc. baterijos lygio ir važiuoti dar apie 270 km.

Rūpi, kiek sutaupys

Tiems, kurie nusprendė važinėti elektromobiliu, rūpi, kiek tai kainuos ir ar pavyks sutaupyti, lyginant su vidaus degimo variklį turinčiais modeliais, – norima savotiško ekonominio pagrindimo, kad naudotis elektromobiliu yra pigiau. L. Boguševičius neslepia, jog čia sudėtingiausia matematika žmonėms, neturintiems galimybės įsikrauti automobilio baterijų namuose arba požeminėje stovėjimo vietoje daugiabutyje, darbe.

Tačiau jis pažymi, kad taupyti galima ir kitais būdais. Pagrindo tokioms kalboms duoda vis brangstantys iškastiniai degalai, atsirandantys papildomi mokesčiai teršalų į aplinką išskiriantiems automobiliams, subsidijos ir kompensacijos pasirinkusiems judėti tvariai. Be to, žinovas pabrėžia, jog vertėtų apskaičiuoti ir šią dieną gaunamą naudą, tai yra galimybę judėti viešajam transportui ir elektromobiliams skirtomis eismo juostomis, nemokamą stovėjimą didmiesčių centruose ir pan.

„Vieni kas rytą iriasi iki darbovietės valandą, o kiti nudumia per 20 minučių. Per metus tas sutaupytas laikas kelyje, pavertus jį darbo valandomis, gali reikšti, kad sutaupėte bent jau kelis tūkstančius eurų“, – pažymi pašnekovas.

Galop, tikina L. Boguševičius, svarstyklės elektra varomo transporto pusėn link nusvyra kalbant ir apie automobilių priežiūrą. Techninės apžiūros kaina, kurią kasmet tenka sumokėti užsukus į servisą, gali skirtis du kartus.

Pasak specialisto, galima palyginti du kone identiškus modelius – benzininį „Peugeot 2008“ krosoverį ir elektrinę jo versiją e-2008: pasirinkus geriausios įrangos modelius, elektra varomas automobilis kainuoja maždaug 10 tūkst. eurų daugiau nei benzininė jo versija.

Tačiau, anot eksperto, įvertinus, kiek skiriasi metinės automobilių priežiūros išlaidos, išlaidos degalams ir elektros energijai, gaunamos subsidijos, sutaupytos lėšos statant automobilį mieste, išloštas laikas dėl galimybės važiuoti greičiau, nesunku įvertinti, kad elektromobilio kainos skirtumas ištirps labai greitai, o naudojimo ciklo pabaigoje toks modelis atsieis netgi pigiau nei varomas iškastiniais degalais.

Paprasčiau ir pigiau

Didžiausią reguliariai priežiūrai tenkančių išlaidų skirtumą, eksperto teigimu, sudaro tai, kad elektromobilyje beveik nėra skysčių, varikliuose – besitrinančių detalių, kurias būtina tepti alyva, todėl laikui bėgant nereikia keisti jėgainių komponentų. Be to, stabdant dažniau pasitelkiami elektros varikliai, tad mažesnė apkrova tenka ir stabdžių trinkelėms bei diskams – juos keisti reikia gerokai rečiau nei įprastame automobilyje.

Visgi tai nereiškia, kad galima užmiršti kitus automobilio elementus ir jais nesirūpinti. Pavyzdžiui, valytuvus reikėtų keisti įprastais intervalais, aušinimo skystis keičiamas taip pat kaip ir įprastais degalais varomame automobilyje.

Stabdžių skystis, priklausomai nuo modelio ir skysčio, gali būti keičiamas kas dvejus metus, o tam, kad oras elektromobilyje visuomet būtų gaivus, kas metus vertėtų pasikeisti ir salono oro filtrą.

Kiek atidžiau vairuotojai turėtų sekti, kaip dėvisi elektromobilio padangos. Dėl to, kad elektros variklius turintys modeliai sparčiai pagreitėja ir yra kiek sunkesni nei vidaus degimo variklius turintys keturračiai, padangoms tenka didesnė apkrova, tad jos ir dėvėtis gali kiek greičiau.

Neigia mitą apie baterijas

L.Boguševičius atkreipia dėmesį į įsikerojusį mitą, jog elektromobilio baterijos reikalauja ypatingos priežiūros. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad jų nereikėtų dažnai krauti sparčiojo įkrovimo stotelėse ar pildyti iki 100 proc. – esą dėl to baterijos talpa sparčiai mažėja.

Žinovo teigimu, tokios kalbos nėra patvirtintos ir tikėti jomis aklai neverta, o kad vairuotojams būtų dar ramiau, baterijoms suteikiama ilga garantija – dažnai netgi ilgesnė nei automobilio lizingo laikotarpis.

Pavyzdžiui, „Peugeot“ ekspertai tiems, kas nori optimizuoti baterijos naudojimą, rekomenduoja neleisti jai dažnai išsikrauti daugiau nei iki 20 proc. talpos ir nesistengti jos visuomet įkrauti iki 100 proc. Pabrėždamas baterijos ilgaamžiškumą, gamintojas jai suteikia 8 metų arba 160 000 km garantiją.

Automobilių žinovas juokauja, kad yra nuoširdžiai tikinčių, jog negalima įkrauti baterijų, kai lyja, tačiau tai – taip pat netiesa.

„Jeigu vairuotojai pasižiūrėtų atidžiau, pamatytų, kad aplink visus su elektra susijusius mazgus gausu gumos ir plastiko, tad įkrauti baterijas lyjant – visiškai saugu. Tikriausiai visas pasaulis matė nuotraukas iš „Tesla Supercharger“ įkrovimo taško užsienyje, kur ir stotelės telkšojo vandenyje, ir įkraunamieji automobiliai mirko balose, tačiau jokio pavojaus žmonėms nekilo“, – juokiasi L. Boguševičius.

Dar vienas gajus mitas, kuriuo neretai patikima, yra susijęs su itin kruopščia baterijų įkrovimo lizdų priežiūra. Teigiama, kad juos reikia nuolatos valyti, mat net menkiausias šapelis gali sukelti pavojų arba trukdyti įkrauti. Tačiau pašnekovas tikina, jog visi įkrovai reikšmingi elementai  paslėpti giliai ir apsaugoti, tad užsiteršti jiems taip, kad tai pajustų vairuotojas, vargu ar įmanoma.

O vienas patogiausių dalykų, kurį elektromobilių naudotojai įvertina ypač greitai, yra galimybė pasipildyti baterijas namuose, stovėjimo aikštelėse, nuosavose parkavimo vietose. Anot L. Boguševičiaus, nors tam užtenka ir paprasčiausio kištukinio lizdo, jis siūlytų investuoti porą šimtų eurų ir įsirengti tinkamą kroviklį.

Kas kartą grįžus namo, elektromobilį galima prijungti prie elektros tinklo ir ryte išvažiuoti su įkrauta baterija – tuo negali pasidžiaugti vidaus degimo variklius turinčių modelių vairuotojai, mat kaupti degalus namuose gali būti ir nelegalu, ir nesaugu.

- Reklama -