Džeimso Bondo filmų franšizė turėjo daug elementų, kurie pusę amžiaus traukė milijonus žiūrovų į kino teatrus. Vienas iš jų – įspūdingi automobiliai su neįtikėtinomis technologijomis, ginklais ir elektroniniais „žaislais“, apie kuriuos savo transporto priemonėje pasvajojo ne vienas agento 007 gerbėjas. Retas savo laiku bet kurį filmą žiūrėjęs automobilio savininkas galėjo pagalvoti, kad dalį prieš kelis dešimtmečius moksline fantastika laikytų funkcijų naudosime kasdien.
Džeimsas Bondas ar tiesiog Jonas?
Veiksmas tamsioje požeminėje stovėjimo aikštelėje: vyriškiui einant prie automobilio, įsižiebia jo šviesos ir šis savaime išvažiuoja iš siauro tarpo. Jis elegantiškai įsėda į tarsi ištikimas šuo pasitikusią transporto priemonę ir rodomuoju pirštu priliečia prietaisų skydelį.
Sėdynė privažiuoja arčiau vairo, veidrodėliai pasikreipia pagal vairuotojo nustatymus, navigacijos ekrane pasirodo nuoroda į kitą užduotį ir fone užgroja lengvas rokas.
Tai – ne scena iš filmo apie agentą 007, tai – visiškai įmanomas vaizdas šiandien, prekybos centro ar biurų pastato požeminėje aikštelėje. Ir šiame paveiksle nebūtinai turi būti kostiumu vilkintis vyriškis, sėdantis į 7-osios serijos BMW, tai gali būti tiesiog laisvalaikio drabužiais vilkintis šeimos vyras su „Kia Sportage“.
Mokslinė fantastika virto realybe
Per daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią „bondiadą“, kurios metu buvo išleisti 25 filmai, publika pamatė daugybę automobilių technologijų, kurios ilgainiui tapo ir vairuotojų kasdienybe, tad galima teigti, kad agento 007 autoriai išpranašavo ateitį. Žinoma, kovai su piktadariais sukurtos iš sparnų iššaunamos raketos, iš ratlankių išlendantys padangų pjaustymo įrankiai ar ugnies svaidyklė nėra reikalingi civiliams.
Tačiau Bondas savo automobiliuose naudojosi navigacija, pirštų atspaudų skaitytuvu, kalbėjosi su automobiliu ir valdė jį nuotoliniu būdu dar tada, kai apie tai niekas nebuvo pagalvojęs. Dabar šios technologijos prieinamos visiems – tai labiausiai išryškėjo šiame amžiuje, per pastarąjį dešimtmetį.
„Technologijų diegimą šiandien prilyginčiau variklių svarbai 1990–2000 metais. Tuomet variklių kūrimo ir gamybos metodai tobulėjo tokiu greičiu, kad kiekvienas naujas modelis turėjo efektyvesnį, galingesnį variklį, ir tai buvo praktiškai visų gamintojų vizitinė kortelė. Šiandien variklius pakeitė kitos technologijos, nes moderniuose automobiliuose jos apima viską: tiek saugumo sistemų veikimą, tiek papildomų funkcijų diegimą ar eksploatacinių savybių tobulinimą“, – sako portalo apie automobilius „Automanas.lt“ redaktorius Aivaras Grigelevičius.
Technologijos: kurių reikia ir kurios nebūtinos?
Žurnalistas teigia susidaręs įspūdį, kad gamintojai kartais net perspaudžia varžydamiesi, kuris daugiau pasiūlys, bet ne kurio technologijos spręs svarbų vairuotojui klausimą. Tokį pramonės virsmą galima paaiškinti konkurencinėmis sąlygomis: vidaus degimo varikliai dėl griežtų taršos standartų tampa apriboti, tad dėmesys krypsta į kitų sričių technologijas. Be to, skaitmeninės technologinės inovacijos yra pigesnės už mechanines, todėl kiekvienas gamintojas klientus vilioja kuo ilgesniu įrangos sąrašu.
„Pavyzdžiui, multimedijos valdymas gestais. Atrodo šauniai socialiniuose tinkluose, pristatomuosiuose vaizdo reportažuose, bet kasdien šiuo „privalumu“ praktiškai niekas nesinaudoja, nes tai tiesiog nepatogu. Taip pat neįsivaizduoju situacijos, kurioje man prireiktų asmenukių kameros ar automobilio parkavimo sistemos, kuri įsimena, kaip išvažiavai iš savo kiemo, ir mygtuko paspaudimu gali tai atkartoti“, – kalba A. Grigelevičius.
Inovacijas pristato jau ne tik „premium“ gamintojai
Valdymą gestais pirmasis pristatė BMW, o asmenukių kameras į automobilius, kad vairuotojai galėtų dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose, pradėjo diegti „Mercedes-Benz“. Tačiau inovacijas pristato jau ne tik „premium“, bet ir vidutinės klasės gamintojai.
Čia naują pagreitį įgavo korėjiečiai, kreipiantys didesnį dėmesį į tikslingą kasdienį technologijų panaudojimą. Pavyzdžiui, „Kia Sportage“ galima valdyti iš lauko rakteliu: paspaudus pultelį automobilis gali važiuoti į priekį arba atgal, o tokia funkcija turi aiškų praktinį pritaikymą: ji naudinga siaurose stovėjimo aikštelėse, kur nėra vietos patogiai išlipti. Antrosios kartos sistema jau pati moka vairu pasitaisyti stovėjimo poziciją pagal linijas ar kliūtis.
Tai, kad elektroninės technologijos nėra tokios brangios kaip, pavyzdžiui, vidaus degimo varikliai, lemia, jog ir vidutinės klasės pirkėjai gali džiaugtis tais pačiais „žaislais“ kaip ir aukščiausios klasės modelių savininkai. Kompaktinio krosoverio su V8 varikliu nebus, bet, pavyzdžiui, pirštų atspaudų skaitytuvą jis gali turėti.
Pietų Korėjos gamintoja „Sportage“ modelyje pristatė vairuotojo autentifikavimo pagal pirštų atspaudą sistemą, kuri sureguliuoja sėdynę, veidrodėlius, prijungia telefoną prie multimedijos ir pritaiko kitus parametrus pagal pageidavimus. Tai naudinga šeimoms, kur vienu automobiliu naudojasi keli vairuotojai. Jiems gali praversti ir skaitmeninis raktas, leidžiantis telefonu suteikti prieigą prie automobilio šeimos nariams, draugams ar kolegoms.
Komplektuojant automobilį verta apgalvoti, ar visos sistemos reikalingos
Technologijų kiekis ir jų reikalingumas ekonominės, vidutinės ir „premium“ klasės automobiliuose skiriasi. Pastarieji turi daugiausia įrangos, tarp jos – ir abejotinos naudos, nes aukštos klasės automobiliai atlieka ir įvaizdžio funkciją.
Ekonominės klasės modeliuose rasite tik būtiniausias technologijas, o vidutinės klasės gamintojai kreipia daugiau dėmesio į jų praktinį panaudojimą, nes didesnę kainą už aukštesnę komplektaciją klientams reikia pagrįsti.
„Technologijų naudingumą aš pasveriu atsižvelgdamas į tai, ar jomis naudojuosi ir ar apskritai jomis patogu naudotis. Esu įsitikinęs, kad pagrindinių funkcijų automatizavimas yra patogiausias dalykas moderniuose automobiliuose. Ar tai būtų tokios smulkmenos kaip automatiškai suveikiantys valytuvai, žibintai ar saugumo sistemos. O kam reikalinga asmenukių kamera – neįsivaizduoju“, – apibendrina A. Grigelevičius.
