Vairavimo mokytojas įvertino automobilių pagalbos sistemas: gerai, jei vairuotojai moka jomis naudotis

Šiuolaikiniai automobiliai iš gamyklų išrieda vis tobulesni, o tam, kad įveiktų griežtus saugumo ekspertų testus, jų gamintojai kuria daugybę vairuotojo pagalbos sistemų bei vairavimo asistentų, leidžiančių jaustis saugiai iš esmės bet kurioje situacijoje kelyje. Tačiau vairavimo mokytojai perspėja, kad turėti sistemą – dar ne viskas, būtina pasidomėti, kaip ji veikia ir ką turi daryti vairuotojas.

Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad būtent tais atvejais, kai vairuotojai nesupranta, kaip veikia automobilių gamintojų sukurtos sistemos ir pagalbininkai, gali kilti rūpesčių.

„Pavyzdžiui, dažnas vairuotojas atleidžia stabdžio pedalą, kai pajunta, kad pradeda veikti ABS – stabdžiams užsiblokuoti neleidžianti – sistema“ – sako žinovas, pabrėžiantis, kad vairuotojui šitaip pasielgus iš nežinojimo stabdymo kelias kritinėje situacijoje tik išauga.

Ir tai, pasak jo, toli gražu ne vienintelis pavyzdys, kai arba pernelyg pasitikėdami vairavimo pagalbininkais ir asistentais, arba nemokėdami naudotis bei nežinodami, kaip veikia modernios sistemos, vairuotojai kelyje suklysta.

„Tai ir mokymo, ir nemokymo pasekmė. Vairuotojai nežino ir nesupranta, kaip veikia pagalbininkai, ką reikia daryti, kad jie veiktų, ar ko nereikia daryti jiems veikiant“, – komentuoja vairavimo mokytojas.

Reikia mokytis ir pasidomėti

Anot jo, situaciją pakeistų praktiniai mokymai, kuriuose vairuotojai galėtų pajusti, kaip veikia pagalbininkai. Taip pat ir patiems vairuotojams nepakenktų pasidomėti, kokios aktyvios ir pasyvios saugumo sistemos veikia jų turimoje transporto priemonėje.

Pavyzdžiui, tokios sistemos, kaip stabdžiams užsiblokuoti neleidžianti ABS, elektroninio stabilumo ESP, saugos pagalvės jau standartu yra net ir senesniuose automobiliuose. Naujausiuose pagalbininkų gerokai daugiau. Pavyzdžiui, „Alfa Romeo“ savo naujausiuose automobiliuose, tokiuose kaip „Gulia“ arba „Stelvio“, visas sistemas jungia į savotišką vairavimo asistentų paketą, kuriame ne tik aktyviai veikiančios ir vairuotoją bei keleivius saugančios sistemos, bet ir antro lygio autonominio važiavimo sistemos.

Kitaip tariant, tokie modernūs automobiliai geba vairuotoją perspėti apie kliūtis, esančias aplink, kai, pavyzdžiui, jis nori persirikiuoti iš vienos juostos į kitą, taip pat – įspėti, jeigu priešais važiavęs automobilis sparčiai stabdo arba apskritai stovi. Galų gale, ne tik perspėti, bet, jei vairuotojas nereaguoja laiku, ir sustabdyti automobilį. Tai ypač aktualu tokiose situacijose, kai sankryžoje norima pasukti į kairę ir vairuotojo matymo laukas – ribotas, o priešais netikėtai atsiranda tiesiai važiuojantis automobilis, kelią kertantis pėstysis ar dviratininkas. Tokiu atveju tokie modeliai, kaip „Stelvio“, reaguoja greičiau nei tą padarytų žmogus, ir sustabdo transporto priemonę padėdami išvengti susidūrimo ar bent jau sumažindami eismo įvykio pasekmes.

Be to, moderniausi modeliai stebi kelio ženklus bei apie leidžiamą greitį, esamus ribojimus primena vairuotojui prietaisų skydelyje ir perspėja, kad šis važiuoja, pavyzdžiui, per greitai.

Aklai pasitikėti nesiūlo

Pasak A. Pakėno, aklai pasitikėti vairavimo asistentais ir galvoti, kad jie išgelbės visais atvejais, tikrai nereikėtų. Nors elektroniniai pagalbininkai aplinką stebi visada ir tai daro itin akylai, kol kas automobiliai dar nėra visiškai savavaldžiai, kad vairuotojai galėtų pamiršti savo pareigą prie vairo. Vairavimo mokytojas sako, kad dažnai tenka matyti, kaip vairuotojai kelyje būna pernelyg atsipalaidavę ir neįvertina susiklosčiusių situacijų, o taip pat ir vadovaujasi mitais, kad asistentai bei sistemos padės bet kokioje situacijoje.

„Tarkime, gan gajus mitas apie visais ratais varomus automobilius, kad jie labai saugūs ir galima važiuoti vos ne bet kokiu greičiu posūkiuose – esą viskas bus gerai. Be to, nemaža dalis silpnai vairuojančių asmenų tik ir guodžia save, kad juos išgelbės pagalbininkai“, – sako specialistas, akcentuojantis, kad jeigu vairuotojai mokytis vairuoti nenori, išgirdę reklamoje, kad su kažkuriuo automobiliu nebaisu niekas, jie tampa reklamos aukomis.

Nepaisant visko, kalba žinovas, vienintelis tikras saugumo kelyje garantas – asmeniniai įgūdžiai ir savo automobilio sistemų išmanymas.

Vairavimo mokytojas pabrėžia, kad norint saugiai jaustis kelyje, vertėtų periodiškai atnaujinti ir teorines, ir praktines žinias, kartas nuo karto apsilankyti saugaus vairavimo kursuose.

„Be to, būna nemažai ir Kelių eismo taisyklių pakeitimų, automobilizmas taip pat nestovi vietoje – atsiranda naujų pagalbininkų arba senieji pradeda veikti išmaniau. Tą taip pat reikia žinoti ir mokėti naudotis“, – rekomenduoja jis.