Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė 2025 metų vadovybės ataskaitą, kurioje apžvelgė svarbiausius praėjusių metų įvykius, atliktus darbus, įgyvendintus projektus bei pateikė finansinių rezultatų analizę.
2025 m. „Via Lietuva“ veiklą vykdė vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos lūkesčių raštu ir įgyvendindama specialųjį valstybės įpareigojimą – valdė valstybinės reikšmės kelius, užtikrino eismo saugą ir įgyvendino karinio mobilumo projektus, taip prisidėdama prie efektyvaus, skaidraus ir valstybei svarbaus infrastruktūros valdymo.
„2025-aisiais „Via Lietuva“ įgyvendino reikšmingus valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros bei tiltų ir viadukų būklės gerinimo darbus. Tai ne tik leido kurti patogesnį ir saugesnį kasdienį susisiekimą, bet kartu sprendė per ilgus metus susikaupusias infrastruktūros problemas. Šiemet pradėjus veikti Kelių fondui užtikrinsime dar stabilesnį finansavimą ir galimybę aiškiai prioretizuoti investicijas taip, kad jos didintų eismo saugumą, stiprintų ekonomiką ir gerintų regionų pasiekiamumą visoje šalyje“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
„Praėję metai pasižymėjo ilgalaikėmis investicijomis į šalies kelių infrastruktūrą, turinčiomis tiesioginį poveikį valstybės ekonomikai, saugumui ir mobilumui. Lietuva galutinai integravosi į Europos Sąjungos transporto sistemą – modernizuotas magistralinis kelias „Via Baltica“ sujungė Lietuvos ir Lenkijos kelių tinklus bei užtikrino tiesioginę jungtį tarp trijų didžiausių šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – ir Europos kelių tinklo. Atliepdami valstybės poreikius pernai pradėjome keletą kitų ilgai lauktų projektų, pavyzdžiui, A14 kelio modernizavimą arba prasčiausio Lietuvoje tilto, esančio A1 automagistralėje per Krunos upę, kapitalinę rekonstrukciją“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
2025 m. „Via Lietuva“ investicijos į kelių infrastruktūrą sudarė 559 mln. eurų, bendrovės veiklos sąnaudos buvo 23,7 mln. eurų, grynojo pelno rodiklis siekė 1,9 mln. eurų, koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA) buvo 4,6 mln. eurų. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys audituotas nepriklausomo auditoriaus, kuris patvirtino, kad jis visais reikšmingais aspektais teisingai atspindi bendrovės finansinę būklę.
Praėjusių metų pabaigoje bendrovės projektų portfelį sudarė 314 projektų, kurių didžioji dalis buvo susijusi su rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais. Valstybinės reikšmės keliuose atlikti kapitalinio, paprastojo remonto ir rekonstravimo darbai apėmė daugiau kaip 120 km.
Ypatingas dėmesys praėjusiais metais skirtas tiltų ir viadukų būklei gerinti. Per metus kapitaliai sutvarkyti arba rekonstruoti 29 tiltai ir viadukai, iš kurių 11 buvo kritinės būklės. Dar 160 tiltų ir viadukų buvo sutvarkyti atliekant dalinius remonto darbus, taip prailginant jų eksploatacijos laiką ir išvengiant eismo ribojimų. 2025 metais daugiau kaip 80 tiltų ir viadukų buvo skirtingose projektų įgyvendinimo stadijose. Tarp jų – tiltas per Krunos upę magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuris laikytas vienu prasčiausios būklės tiltų šalyje ir kuriuo vyksta itin intensyvus eismas.
Lygiagrečiai buvo įgyvendinami ir kiti strategiškai svarbūs projektai. Aktyviai pradėti ir tęsti magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) rekonstrukcijos darbai, taip pat pradėtas Tarandės tunelinio pravažiavimo projektas. Praėjusių metų vasarą pasirašytos sutartys dėl magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo, apimančio apie 160 km.
Spalį atvertas eismas „Via Baltica“ ruože iki Lenkijos sienos (85–97,06 km), nuo lapkričio mėnesio automagistralėse A1 nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės pradėjo veikti dinaminis padidinto greičio režimas, leidžiantis esant palankioms oro sąlygoms važiuoti iki 130 km/val. Kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė ir magistralėse esančios modernios eismo valdymo technologijos leidžia greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų. Be to, iš 50 „Via Lietuva“ valdomų sankryžų daugiau nei 20-tyje jų praėjusiais metais buvo atlikta šviesoforų postų modernizacija, didinanti saugumą, efektyvumą ir kelionių patogumą.
Svarbiu prioritetu išliko regionų infrastruktūros gerinimas. 2025 metais pradėta žvyrkelių asfaltavimo programa – pasirašytos sutartys dėl daugiau kaip 100 km žvyrkelių asfaltavimo, o jų įgyvendinimas tęsiamas ir 2026 metais. Šios investicijos mažina infrastruktūros atotrūkį, gerina gyvenimo kokybę regionuose ir sudaro palankesnes sąlygas vietos verslui.
Kelių priežiūros ir plėtros programą 2025 m. sudarė kiek daugiau nei 573 mln. Eur. Be to, buvo panaudotas 55,4 mln. Eurų karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams skirtas finansavimas iš Valstybės gynybos fondo.
Dar 101,0 mln. eurų gauta 2021–2027 m. ES fondų Sanglaudos Fondo (toliau – SaF) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšų, kurios buvo panaudotos strateginių projektų kelio „Via Baltica“ I ir IV ruožų rekonstravimui ir magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,0 iki 100,47 km. vidurinio tilto per Nerį (A. Meškinio tiltas) rekonstravimui, magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,5 iki 64,332 km (I-V ruožai) rekonstravimui. 4,0 mln. eurų ERPF finansavimo lėšų gauta ir panaudota dviračių takams įrengti. 3,6 mln. eurų gauta ir panaudota 2025 m. skyrus finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – RRF) (toliau– EGADP (RRF) lėšų dviračių takams.
Praėjusių metų vasarą Seimas pritarė Valstybinio kelių fondo įsteigimui, kuris veiklą pradėjo 2026 m. sausio 1 d.
2025-aisiais „Via Lietuva“ stiprino bendradarbiavimą su suinteresuotomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdama savivaldybėms ir verslo partneriams. Siekiant užtikrinti nuoseklų dialogą ir partnerystę, įsteigtas Suinteresuotų šalių valdymo skyrius, o rangovams ir projektuotojams organizuotas metinis susitikimas.
Kartu su infrastruktūros plėtra stiprinti ir organizacijos veiklos pagrindai. 2025-ųjų rugpjūtį bendrovės generaliniu direktoriumi po viešos atrankos paskirtas Martynas Gedaminskas, iki praėjusių metų pabaigos taip pat suformuota aukšto lygio vadovų komanda.
Darbuotojų įsitraukimo rodiklis per metus išaugo nuo 63 iki 77 proc., o klientų pasitenkinimo indeksas (GCSI) padidėjo iki 72 balų.
2025 metais bendrovė įgyvendino svarbius eismo saugos inžinerinius projektus ir komunikacijos kampanijas, siekdama gerinti saugumą valstybinės reikšmės keliuose. Veikla buvo vykdoma atsižvelgiant į bendrovės strateginius tikslus, Susisiekimo ministerijos lūkesčius bei eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemones. Rugsėjo 3–5 dienomis vyko tarptautinė Baltijos šalių kelininkų konferencija „Road to the Future 2025“, po kurios pirmininkavimas perduotas Estijos kelių direkcijai.
Šiuos pokyčius lydėjo ir reikšminga pažanga tvarumo srityje. Buvo parengta „Via Lietuva“ tvarumo ataskaita pagal CSRD reikalavimus ir ESRS standartus, nuosekliai įvertinant aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos temas. Nepriklausomas riboto užtikrinimo vertinimas patvirtino, kad „Via Lietuva“ tvarumo duomenų rinkimo, analizės ir atskaitomybės procesai atitinka keliamus reikalavimus, o tvarumo valdymo praktikos vystomos kryptingai ir sudaro tvirtą pagrindą tolesnei pažangai.
Tvarumo veiklas „Via Lietuva“ stiprina nuosekliai – skaičiuojamos ŠESD emisijos ir kiti poveikio aplinkai rodikliai, analizuojamas energijos vartojimo efektyvumas, žiediškumo galimybės, tiekimo grandinės rizikos. Šie duomenys tampa pagrindu sprendimams, kurie mažina poveikį aplinkai ir stiprina atsakingą veiklos kultūrą.
Socialinės atsakomybės srityje taip pat matoma aiški pažanga: bendrovei suteikti trys „Lygių galimybių sparnai“ – tai organizacijų pažangos ir įsipareigojimų lygių galimybių srityje įvertinimas, patvirtinantis, kad šie principai yra nuosekliai integruoti į bendrovės kultūrą ir kasdienius procesus.
2026–2029 m. laikotarpiu AB „Via Lietuva“ planuoja įgyvendinti reikšmingus kelių infrastruktūros modernizavimo, saugumo ir organizacinio efektyvumo projektus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas intensyviausio eismo magistralėms, tiltų ir viadukų būklei, žvyrkelių asfaltavimui, eismo saugos sprendiniams bei skaitmenizacijos stiprinimui. Taip pat numatomas elektroninės kelių rinkliavos (e‑tolling) sistemos įdiegimas, kuris taps svarbia finansinio tvarumo prielaida.
