Pagrindinis hibridinių automobilių pavaros sistemų tikslas – geresnė degalų ekonomija. Tačiau gamintojai elektros motorus poruoja su skirtingais vidaus degimo varikliais bei transmisijomis vadovaudamiesi ne viena filosofija. Kuri iš jų teisingiausia ir kokius vairuotojų poreikius jos atitinka?
Nėra taisyklių, kaip kurti hibridinį automobilį
Kai degalų kainos šoka pasiutpolkę, o dyzeliną pagal vertę jau galima laikyti automobilių tauriuoju gėrimu, vis didesnė dalis Lietuvos vairuotojų, ieškodami naujos transporto priemonės, žvelgia į efektyvesnes pavaros sistemas. Toli gražu ne visiems elektromobiliai yra įperkami ar patogūs naudoti, kaip ir įkraunamieji hibridai, tad dabar šalyje vyrauja įprasti hibridiniai modeliai. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, 2025 metais hibridiniai modeliai sudarė 54,4 proc. visų naujų automobilių pardavimo.
O hibridinių modelių yra visokiausių: „Toyota“ savo automobiliuose naudoja atmosferinius variklius ir bepakopes transmisijas, jos pavyzdžiu seka „Honda“ bei „Ford“. Tuo metu „Kia“ hibridiniai modeliai, pavyzdžiui, „Sportage“, turi modernų turbininį variklį, kuris galią ratams perduoda per įprastą šešių pavarų automatinę transmisiją.
„Renault“, priklausomai nuo modelio klasės, su elektros motorais derina tiek atmosferinius, tiek turbininius variklius ir naudoja neįprastas, supaprastintas automatines transmisijas be sankabos ir sinchronizatorių (jos turi keturias pavaras vidaus degimo varikliui ir dvi – elektros motorams). Kinijos gamintojai hibridiniuose automobiliuose naudoja turbininius variklius su paprastomis, dviejų ar trijų bėgių pavarų dėžėmis.
„Nėra kažkur akmenyje iškalta dešimt hibridinių sistemų taisyklių, tad kiekvienas gamintojas kuria savo sistemas ir pasirenka optimalų variantą. Manau, net ir didelėse korporacijose pasirinkimai pasiekia asmeninį lygį, kur sprendimą vis tiek priima vienas inžinierius, turintis savo viziją, kaip turi važiuoti automobilis. Kiek tenka bendrauti su gamintojų atstovais modelių pristatymuose – visi jie turi labai aiškius ir argumentuotus paaiškinimus, kodėl pasirinko vieną ar kitą kelią“, – aiškina automobilių žurnalistas Justas Lengvinas.
Skirtingos sistemos, panašūs rezultatai
Atsakydamas į klausimą, kaip pasirinkti tinkamiausią hibridinį modelį, pašnekovas žvelgia iš vartotojo perspektyvos: pirmiausia svarbu, kad hibridinis automobilis būtų ekonomiškas, o tada jau vertėtų įvertinti jo stiprybes ir silpnybes pagal savo poreikius. Ne ką mažiau svarbu, kad transporto priemonė būtų maloni vairuoti.
Čia galima palyginti du populiariausius, skirtinguose poliuose pagal inžinerinę filosofiją esančius hibridinius krosoverius Lietuvoje – „Kia Sportage“ ir „Toyota RAV4“. Korėjietiškas krosoveris, nors turi mažesnį turbininį variklį, yra galingesnis ir greitesnis: 1,6 litro hibridinis modelis su 239 AG iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,9 sekundės, o 2,5 litro motorą su 218 AG turintis japoniškas modelis 100 km/val. greitį pasiekia per 8,4 sekundės. Abu jie vidutiniškai sunaudoja apie 6 litrus degalų 100 kilometrų nuvažiuoti. Vis dėlto sausais skaičiais skirtumai neapsiriboja.
„Modernūs hibridiniai modeliai yra ekonomiški, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kur ta ekonomija išgaunama. Visiems žinoma, kad jie ekonomiškiausi mieste, tačiau, išvažiavus į magistralę, tai pasikeičia, ir kai kurie modeliai ten naudoja netgi daugiau degalų nei įprasti benzininiai. Tad reikėtų įvertinti ir tai, kur bus daugiausia važiuojama“, – aiškina J. Lengvinas.
Vienodi rezultatai, skirtingi pojūčiai
Atmosferiniai varikliai su bepakopėmis transmisijomis sukuria „guminės“ dinamikos pojūtį: tokia transmisija teoriškai turi neribotą pavarų skaičių ir variklio sūkius geba palaikyti tame diapazone, kuriame yra reikiama galia. O atmosferiniai varikliai pasižymi tolygiu galios augimu: kuo daugiau sūkių, tuo daugiau galios. Taigi, iki dugno nuspaudus akceleratorių, sūkiai laikysis aukštai ir tolygiai, triukšmingas atmosferinis variklis kauks, tačiau dinamika nebus stipriai juntama.
„Tai yra priežastis, dėl kurios dauguma benzingalvių ar tiesiog entuziastingų vairuotojų neįvertino palankiai „Toyota“ hibridinių sistemų. Inžinerine prasme viskas su jomis tikrai gerai, bet malonumo nedaug“, – sako automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Tuo metu „Kia Sportage“ hibridas su turbininiu varikliu ir šešių pavarų automatine transmisija važiuoja taip, kaip įprasti modernūs automobiliai, tik sparčiau ir dar tyliau, nes pavarų perjungimo delsą kompensuoja 65 AG pasiekiantis elektros motoras. Turbininiai varikliai yra tylesni už atmosferinius ir sukuria didesnį sukimo momentą esant žemiems sūkiams. „Kia“ 1,6 litro motoras maksimalų 265 Nm sukimo momentą išvysto jau esant 1 500 sūk./min.
Tikrosiomis sąlygomis didžiausias skirtumas juntamas magistralėje, kai elektros motorams nebepakanka galios, tad automobilio ratus suka vidaus degimo variklis. Atmosferiniam motorui, norint išvystyti didesnę galią, reikia palaikyti aukštesnius sūkius, dėl to jis triukšmingesnis ir mažiau ekonomiškas. Tuo tarpu turbininis variklis yra tylesnis, gali dirbti žemesniais sūkiais, o tai lemia mažesnes degalų sąnaudas važiuojant dideliu greičiu.
„Renkantis hibridinį modelį reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur bus važiuojama ir ar tai nesukurs diskomforto. Prieš apsisprendžiant rekomenduočiau išbandyti kelis skirtingus modelius, nes hibridiniai automobiliai išties važiuoja skirtingai. Automobilį reikia rinktis sau, o ne pagal tai, ką vairuoja kaimynas“, – teigia E. Babelis.
