Matydami išaugusias degalų ir elektros kainas vairuotojai pradėjo abejoti ar galės ateityje sau leisti sėsti prie vairo. Tai yra viena pagrindinių 2022 m. „Continental“ mobilumo studijos išvadų. Ir nors tvarūs automobiliai ir elektromobiliai apklausos respondentams rūpi vis labiau, jiems kur kas aktualiau aukštos degalų ir elektros energijos kainos.
O daugiau kaip pusė apklaustųjų Vokietijoje pažymėjo, kad nebegalės sau leisti naudotis automobiliu, jei degalų kainą peržengs 2,80 Eur/l ribą. Taip pat kaina svarbi ir kai kalbama apie aplinkai draugišką mobilumą: pusė respondentų nėra pasirengę mokėti už netaršų automobilį daugiau nei už įprastą. Tuo pačiu metu beveik pusė (43 proc.) pažymėjo, kad neketina pirkti elektromobilio dėl didelės jų kainos. Be to, didžioji dalis mano, kad valdžia turi daryti daugiau, kad skatintų elektromobilumą – didinti jiems taikomas kompensacijas ir, svarbiausia, užtikrinti, kad mobilumas išliktų prieinamas.
„Daugiau kaip dešimtmetį „Continental“ mobilumo studija buvo svarbus mobilumo tendencijų ir naujų technologijų pasaulyje pripažinimo barometras, – sako „Continental“ valdybos pirmininkas Nikolajus Setzeris. – O naujausios studijos išvados rodo, kad žmonės visame pasaulyje nori vairuoti saugiau, patogiau ir tvariau. Tačiau pirmiausia ir svarbiausia mobilumas turi išlikti prieinamas.“
Elektromobilumą stabdo aukštos elektros kainos ir informacijos trūkumas
Mobilumo studija parodė, kad kainos ir vis dar nepakankamai išvystyta infrastruktūra yra pagrindiniai elektrinį mobilumą stabdantys veiksniai. Maždaug du trečdaliai respondentų Vokietijoje atsakė, kad yra nepakankamai informuojami apie tai, kiek kainuoja elektromobilio įsigijimas ir jo eksploatacija. O dėl itin sparčiai augančių elektros kainų, 67 proc. abejoja ar pirks elektromobilį. Dar 62 proc. respondentų mano, kad artimiausioje ateityje negalės leisti sau tokio automobilio.
Tačiau didžioji dauguma apklaustųjų teigia, kad jiems svarbu, kad jų automobilio gamyboje būtų naudojamos aplinkai draugiškos ir tvarios medžiagos, taip pat laikomasi socialinių garantijų ir žmogaus teisių tiek gamybos metu, tiek ir visoje komponentų tiekimo grandinėje. Tačiau tuo pačiu metu didžioji dalis respondentų nėra pasirengę mokėti daugiau už jų automobilyje panaudotas perdirbtas medžiagas.
Norima daugiau finansinės paramos
Apskritai, didžioji dauguma respondentų (73 proc.) teigia, kad dėl augančių energijos kainų ateityje mobilumas jiems taps vis sunkiau prieinamas. Bet net keturi iš penkių (82 proc.) galvoja, kad tuo turi pasirūpinti valdžia. 77 proc. mano, kad vyriausybės turi užtikrinti, kad aplinkos neteršiantys ar labiau ekologiški automobiliai taptų pigesni nei taršus transportas. O rezultatai Norvegijoje, kurios gyventojai į šią apklausą buvo įtraukti pirmą kartą, rodo, kad vyriausybė gali tapti lemiamu veiksniu, kadangi šioje šalyje elektromobilių įsigijimas yra skatinamas taikant daug mokestinių lengvatų ir rengiant tikslines informacines kampanijas.
Taip Norvegijos vyriausybė skatina automobilių su elektros pavara plėtrą ir tai atsispindi apklausoje: čia žymiai didesnė nei kitose penkiose apklausoje dalyvavusiose šalyse gyvenančių respondentų dalis (26 proc.) vairuoja elektrinį arba hibridinį automobilį. Tačiau ir Norvegijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dar reikia nemažai nuveikti dėl tvaraus transporto – šios šalies, kuri dažnai įvardijama kaip elektromobilumo lyderė, automobilių parką vis dar sudaro 41 proc. mašinų su dyzeliniais varikliais. Palyginimui, Prancūzijoje tokių automobilių dalis yra 46 procentai.
„2022 m. mobilumo studija rodo, kad žmonės palankiai žiūri į mažiau taršius ar nulinės emisijos automobilius, – sako Steffen Schwartz-Höfleris, „Continental“ tvarumo padalinio vadovas. – Tačiau tuo pačiu metu šių metų apklausa atskleidė, kad privačių automobilių pirkėjai visame pasaulyje nenori vieni prisiimti padidėjusios šio mobilumo transformacijos finansinės naštos. Tad jei norima ir toliau išlaikyti reikiamą pokyčių pagreitį, naujos tvaraus mobilumo formos turi būti prieinamos – tik tokiu būdu į jas bus žiūrima palankiai.“