Kai „Mercedes-Benz” finansų vadovas Haraldas Wilhelmas paskelbė, kad bendrovė iki 2026 m. 80 proc. sumažins investicijas į vidaus degimo variklių mokslinius tyrimus ir plėtrą, automobilių pasaulis sudrebėjo. Be to, nuo 2024 m. vienintelės naujos platformos, kurias „Mercedes” planuoja kurti, bus skirtos elektra varomiems elektromobiliams. Tai labai svarbu.
„Mercedes” pagrįstai gali teigti, kad išrado automobilį, o vidaus degimo varikliai jos automobilius varo jau daugiau nei 130 metų. Dabar, kaip ir „Volvo”, „Jaguar” ir kitos bendrovės, iki dešimtmečio pabaigos ji ketina sukurti visiškai elektrinių automobilių šeimą. „Mes pereiname nuo „EV-first” prie „EV-only” savo naujose architektūrose ir automobiliuose”, – patvirtino „Mercedes-Benz” generalinis direktorius Ola Källenius, kompanijai ruošiantis pristatyti elektra varomas alternatyvas ne tik imperatoriškam S klasės limuzinui, bet ir savo pagrindiniam E klasės sedanui bei kultiniam G klasės visureigiui.
Įmonių paradigmų pokyčiai nebūna daug didesni nei šis. Tačiau pažvelkite toliau nei antraštės, ir O.Källenius pripažįsta, kad „Mercedes” ir po 2030 m. gamins vidaus degimo varikliu varomas transporto priemones. Nepatogi tiesa ta, kad automobilių erą pradėjusi bendrovė, kaip ir visos kitos, seka nauja pramonės realybe-mažinama anglies dioksido kiekį.
Ilgalaikėje perspektyvoje neabejotinai elektromobiliai yra geras dalykas, potencialiai švaresni ir ekologiškesni nei kada nors bus vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės. Tačiau jie nėra sidabrinė kulka, kuri išgelbės planetą per vieną naktį.
Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkų teigimu, gaminant elektromobilį išmetama 30-40 proc. daugiau teršalų nei gaminant įprastą automobilį. Didžiąją dalį šio padidėjimo lemia akumuliatorių gamyba; tokiems mineralams kaip litis ir kobaltas reikalingi daug energijos reikalaujantys kasybos metodai ir ilgos tiekimo grandinės, o dabartinių akumuliatorių gamyklų anglies dvideginio pėdsakas yra labai didelis.
Mokslininkai teigia, kad ilgainiui didesnis elektromobilių efektyvumas aktyvaus gyvavimo ciklo metu daugiau nei kompensuos šį padidėjimą, nepriklausomai nuo to, kaip gaminama elektros energija. Tačiau jie pripažįsta, kad bendras išmetamo anglies dioksido kiekis gali laikinai padidėti, kol kelyje atsiras pakankamai elektromobilių, kurie nuvažiuos pakankamai kilometrų, kad pusiausvyra pasikeistų.
Net ir tada, jei nenaudojate elektros energijos, pagamintos iš vandens, vėjo ar saulės šaltinių, vis tiek galioja pirmasis termodinamikos dėsnis: Elektromobiliai varomi energija, gaunama iš šiluminio variklio. Žinoma, šis procesas gali vykti ne po variklio dangčiu esančiose degimo kamerose, o už 100 mylių, tačiau fizikos dėsniai yra nekintami. Išskyrus atvejus, kai šiluma susidaro dėl branduolių dalijimosi, ji yra degimo rezultatas.
JAV Energetikos informacijos asociacijos duomenys rodo, kad 60 proc. praėjusiais metais JAV pagamintos elektros energijos buvo pagaminta deginant iškastinį kurą. Tokioje valstijoje kaip Kalifornija, kur 42 proc. elektros energijos pagaminama iš gamtinių dujų, o kitas iškastinis kuras sudaro mažiau nei 1 proc., pasak Argono nacionalinės laboratorijos analitikų, elektrinis automobilis vienam kilometrui išmeta mažiau nei 20 proc. vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės išmetamo anglies dvideginio kiekio. Tačiau Vakarų Virdžinijoje, kur 91 proc. elektros energijos gaunama iš anglimi kūrenamų elektrinių, tas pats elektrinis automobilis vienam kilometrui išmeta apie 70 proc. anglies dvideginio, kurį išmeta benzinu varoma transporto priemonė.
Nepaisant visų mūsų trūkumų, mes, žmonės, esame išradingi. Neabejotinai akumuliatoriai tobulės – „Mercedes” jau bendradarbiauja su keliais startuoliais kuriančiais akumuliatorius, kurių energijos tankis, kaip teigiama, bus daugiau nei dvigubai didesnis nei dabartinių ličio jonų akumuliatorių, o greitojo įkrovimo punktai bus tokie pat paplitę kaip ir degalinės. Elektros tinklai taps mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, o elektromobilių gamyba taps švaresnė.
2020 m. pasaulyje buvo eksploatuojama daugiau kaip 10 mln. elektromobilių. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. jų bus ne mažiau kaip 145 mln., o gal net iki 230 mln. Tai dideli skaičiai, tačiau nepakankamai dideli. MIT mokslininkai teigia, kad per tą patį laikotarpį transporto priemonių su vidaus degimo varikliais skaičius padidės nuo 1,2 mlrd. iki 1,8-2,0 mlrd.
Pažvelkime į tai taip: nepaisant visos pastarojo meto ir prognozuojamos ateities pažangos elektromobilių srityje, į atmosferą vis tiek bus išmetama labai daug anglies dioksido.
Gamintojo nuotrauka