2023-ųjų pradžioje verslo duomenų, rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ paskelbė prognozę, kurioje numatė, kad šie metai taps lūžio tašku automobilių ir mobilumo pramonei dėl augančio tvarumo spaudimo, technologijų pažangos ir besikeičiančių vartotojų lūkesčių. Specialistų įžvalgos leido tyrėjams išskirti keletą sričių, kuriose šiemet laukiama pokyčių kulminacijos.
Tai – savivaldžių automobilių technologijų plėtra, elektromobilių proveržis ir dalijimosi paslaugos. Metams artėjant į pabaigą, galima panagrinėti, ar išsipildė prognozės.
Pardavimo apimtys – aukštumose
2023-aisiais elektromobilių pardavimo tempas tebėra labai spartus. Technologijų rinkos tyrimų bendrovė „Canalys“ suskaičiavo, kad visame pasaulyje per pirmąją 2023 metų pusę naujų elektromobilių pardavimo apimtys ūgtelėjo 49 proc. ir pasiekė 6,2 mln. vnt.
Tiesa, visų metų rezultatus specialistai vertina kiek kukliau, bet vis dar numato didelį pardavimo augimą – jis turėtų pasiekti 14 mln. elektra varomų automobilių, arba 39 proc. daugiau nei 2022-aisiais.
Automobilių duomenų asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ prezidentas Matas Buzelis elektromobilių bumą vertina dviprasmiškai. Anot eksperto, augimas didelis, bet jis tebeatsispiria nuo žemos bazės, tad bendrame parke elektra varomų transporto priemonių vis dar mažoka.
„Bet tai, kad jų bendra dalis pučiasi, yra sveikos rinkos indikatorius. Ir tai visiškai normalu, nes tiek gamintojai, tiek atskiros valstybės skatina pirkti elektrines transporto priemones“, – pažymi rinkos žinovas.
Populiarumą lemia ir technologinis progresas
Ekspertų vertinimu, elektromobiliai vis atkakliau skverbsis į mūsų kasdienybę, nes žaliojo kurso besilaikančios valstybės įvairiomis priemonėmis skatins tvaresnių mašinų įsigijimą. Be to, gamintojai vis labiau plečia modelių pasiūlą. Tokie stambūs prekių ženklai, kaip „Volkswagen“ ar „Kia“, netrukus jau užpildys visus segmentus ir galės pasiūlyti elektromobilius kiekvienam vairuotojui pagal poreikius.
Pastaroji bendrovė neseniai atskleidė planuojanti 2030-aisiais pasiekti 4,3 mln. automobilių metinį pardavimą, arba 34,4 proc. daugiau nei buvo užsibrėžusi 2023-aisiais. 1,6 mln. iš jų turėtų būti elektromobiliai. Tokio rezultato padės siekti dar iki 2027-ųjų iki 15 modelių išplėsta elektra varomų automobilių gama.
Vartotojų palankumą elektriniams modeliams didina ir veržlus jų technologinis progresas. Tokio tipo automobiliai dažniausiai jau bazinėje įrangoje turi gausią komforto ir saugumo įrangą, nes specialiai elektromobiliams skirtos platformos atriša gamintojams rankas taikyti pažangiausius sprendimus.
Štai naujausi „Kia“ elektromobiliai EV6 ir EV9 pasižymi itin didele baterijų įkrovimo sparta – 250 km atstumui nuvažiuoti pakanka maždaug 15 minučių sparčiojo įkrovimo stotelėje. Pastarajame modelyje įdiegta trečiojo autonomiškumo lygio technologija leidžia vairuotojui tam tikromis sąlygomis (važiuojant greitkelyje ir pan.) nuimti nuo vairo rankas.
P.Korėjos bendrovė taip pat atskleidė, kad 2026 metais rengiasi pristatyti dar pažangesnę šios technologijos versiją su itin preciziška navigacijos sistema, kuri saugiomis sąlygomis leis vairuotojui ne tik atitraukti nuo vairo rankas, bet ir nukreipti nuo kelio akis.
ADAS bumas
Būtent tokių technologijų proveržį numatė ir tyrėjai. „Euromonitor International“ prognozėje teigiama, kad dėl savivaldžių automobilių technologijų progreso kils pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (angl. advanced driver assistance systems, ADAS) bumas, o trečiojo autonomiškumo lygio technologijas turinčių modelių pardavimo apimtys turėtų šauti į viršų daugiau nei 200 proc.
M.Buzelio teigimu, solidus ADAS rinkinys automobiliuose tampa naujuoju pažangių gamintojų standartu. Eismo juostos laikymosi ar trajektorijos koregavimo pagalba, avarinio stabdymo sistema su pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimo funkcija, pastovaus greičio palaikymo ir panašios technologijos – visos jos patenka į ADAS apibrėžimą.
Jų plėtrą paskatino ištobulinti fiziniai įrenginiai – įvairiausi jutikliai. Štai minėto „Kia EV9“ modelio trečiojo lygio autonomiškumą užtikrina net 15 skirtingų jutiklių, tarp kurių yra ir du lidarai.
Šioms sistemoms vis didesnį dėmesį skiria ir nepriklausoma automobilių saugumo vertintoja „Euro NCAP“ – jos verdikto kiekvienas gamintojas laukia sulaikęs kvapą. Organizacijos pateikiamose ataskaitose ADAS suteikta netgi atskira kategorija ir pažymimas konkrečiai šios srities įvertinimas.
„Prieš dešimtmečius ne kiekvienas modelis turėjo stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), o turinčiuosius gamintojai išdidžiai paženklindavo apie tai informuojančiais lipdukais. Dabar panašią reikšmę turi aktyviosios saugumo sistemos. Jos gali atlikti dalį veiksmų už vairuotoją ir kritinėse situacijose tapti aukso svarbos“, – lygina M. Buzelis.
Tvarumo progresas
Norint įvertinti dalijimosi paslaugų plėtros mastą, derėtų palaukti, kol šios rinkos dalyviai atskleis šiųmečius veiklos rezultatus. Tačiau įvairiose šalyse, net ir pačioje Lietuvoje, auganti pasiūla yra išties iškalbinga: vien Vilniuje dalijimosi automobiliais kasmet atliekama apie 1,5 mln. kelionių. Tuo metu specialistas atkreipia dėmesį į kitą ryškią tendenciją – tvarumą.
„Visame pasaulyje jo svarba auga, o tuo besirūpinantys gamintojai nori įvairiais būdais mažinti CO2 pėdsaką. Tai nėra lengvas kelias, bet juo galime tik pasidžiaugti“, – vertina M. Buzelis.
Vis daugiau gamintojų ieško būdų, kaip mažinti tiek gamybinę, tiek iš duslintuvų sklindančią taršą, kaip naudoti perdirbtas medžiagas ir skatinti žiedinės ekonomikos procesus. Pavyzdžiui, prabangių modelių kūrėjai „Bentley“ paskelbė pirmieji pasiekę nulinę plastiko taršą – įmonė gavo sertifikatą, liudijantį, kad jos veikla nepalieka nepanaudoto plastiko. Kitas pavyzdys – bendrovė „Jaguar Land Rover“, kuri atrado būdą, kaip naujam gyvenimui prikelti jau atitarnavusių automobilių kėbulus. Aliuminio žaliavą ji naudoja naujų modelių gamybai.
Panašiais pasiekimais gali pasigirti ne tik brangių modelių kūrėjai. Štai „Kia“ jau minėtame EV9 elektromobilyje panaudojo 34 kilogramus įvairių ekologiškų medžiagų, be to, įmonė nuolat plečia perdirbamo plastiko pritaikymą: jį naudos vis platesnėje automobilių gamoje. Su pasauline aplinkosaugos organizacija „Ocean Cleanup“ bendradarbiaujantys korėjiečiai siekia perdirbti iš vandenynų surinktas plastiko atliekas.
M.Buzelis regi ir kitą naujų medžiagų kūrimo aspektą. Pašnekovo pastebėjimu, gamintojai uoliai ieško alternatyvių kompozicinių medžiagų, kurios leistų vienu šūviu pasiekti keletą tikslų.
„Saugumą bandoma didinti išmaniai naudojant medžiagas. Siekiama jas taupyti ir mažinti automobilio svorį. Pažangių medžiagų paieška yra dar viena ryški tendencija“, – pažymi ekspertas.