Dar visai neseniai elektrinis sunkusis transportas atrodė kaip tolima ateitis, tačiau šiandien tai tampa realiu įrankiu Lietuvos vežėjų rankose. Griežtėjantys tvarumo reikalavimai ir technologinis lūžis skatina įmones peržiūrėti savo automobilių parkus. Kur šiandien elektriniai sunkvežimiai jau gali dirbti efektyviai?
Technologinis lūžis: 500 kilometrų riba peržengta
Pagrindinė kliūtis elektriniam transportui – nuvažiuojamas atstumas – sparčiai nyksta. Naujausios kartos modeliai, tokie kaip „Mercedes-Benz eActros 600“ ar „Scania 45 R/S“, viena įkrova jau įveikia 500–560 km. Tai pasiekta ne tik didinant baterijų talpą (iki 624 kWh), bet ir tobulinant programinę įrangą bei energijos valdymo sistemas.
Svarbus ne tik atstumas, bet ir įkrovimo greitis. Šiuolaikinės technologijos leidžia per 45–60 minučių (vairuotojo privalomos pertraukos metu) papildyti energijos atsargas dar 270–300 kilometrų. Tai reiškia, kad tinkamai suplanavus maršrutą, elektrinis sunkvežimis gali dirbti visą pamainą be prastovų.
Kodėl vežėjai renkasi elektrą?
Nors dyzelinis transportas išlieka pigesnis įsigyti, elektriniai analogai suteikia kritinių konkurencinių pranašumų:
Patekimas į užsienio rinkas: Didieji tarptautiniai užsakovai paslaugų konkursuose vis dažniau reikalauja nulinės emisijos transporto. Neturint elektrinių sunkvežimių, kai kurie kontraktai tampa nepasiekiami.
Darbas miestų centruose: Elektriniai sunkvežimiai dirba tyliai, todėl gali nevaržomai pristatyti prekes naktimis ar anksti ryte net ir triukšmo ribojimo zonose.
Mažos taršos zonos: Didmiesčiuose plečiantis „žaliosioms zonoms“, elektrinis transportas tampa vieninteliu būdu pasiekti klientus senamiesčiuose ar centrinėse gatvėse.
Lietuvos geografija – ideali elektrifikacijai
Lietuva pasižymi palankiu reljefu ir nedideliais atstumais tarp pagrindinių logistikos mazgų. Maršrutai Vilnius–Kaunas, Panevėžys–Vilnius ar Klaipėda–Šiauliai idealiai tinka dabartinėms elektrinių sunkvežimių charakteristikoms.
Pirmieji sėkmės pavyzdžiai jau matomi: bendrovė „Baltic Logistic Solutions“ elektriniu sunkvežimiu sėkmingai tiekia prekes į Kauno restoranus ir parduotuves. Tokiais atvejais, kai maršrutas pastovus, o transportas grįžta į bazę nakčiai, infrastruktūros klausimas išsprendžiamas įsirengiant privačią įkrovimo stotelę.
Infrastruktūros plėtra: kas laukia ateityje?
Lietuvos ambicijos siekia, kad iki 2030-ųjų 30 proc. naujų parduodamų sunkiųjų transporto priemonių būtų nulinės emisijos. Tam būtinas viešojo įkrovimo tinklo vystymas.
Šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 4 700 viešųjų įkrovimo vietų, tačiau pagal ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą (AFIR), pagrindiniuose TEN-T tinklo keliuose kas 60 km turės atsirasti didelės galios (bent 350 kW) stotelės, pritaikytos būtent sunkiajam transportui.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktoriaus Vitoldo Miliaus teigimu, artimiausiu metu elektrifikacija sparčiausiai palies komunalinių paslaugų sektorių (pavyzdžiui, šiukšliavežes) ir regioninius pristatymus. „Dabartinė technika leidžia įveikti bet kokius tarpmiestinius maršrutus Lietuvoje – dabar svarbiausia užtikrinti patogų privažiavimą sunkvežimiams prie įkrovimo prieigų“, – apibendrina ekspertas.
