Šie metai Lietuvos transporto infrastruktūrai bus lemiami. Bendrovė „Via Lietuva“ pristatė ambicingą 2026-ųjų veiksmų planą, kuriame pagrindinis dėmesys telkiamas į kritinės būklės tiltus, magistralinių kelių modernizavimą bei dešimtmečius lauktų strateginių projektų pabaigą. Didžiausios investicijos pasieks magistrales, žvyrkelių asfaltavimo programas ir eismo saugumo sprendimus regionuose.
Atsisveikinimas su „betonke“ ir nauja kokybė magistralėse
Vienas laukiamiausių metų įvykių – istorinės magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos pabaiga. Iki šių metų gruodžio planuojama užbaigti darbus beveik 43 km ilgio ruože (nuo 28,4 iki 64,3 km). Po rekonstrukcijos senoji cementbetonio danga liks tik prisiminimuose: čia bus įrengtos modernios „2+1“ eismo juostos, užtikrinsiančios saugų lenkimą, bei gausi infrastruktūra gamtosaugai – požeminės perėjos gyvūnams ir dešimtys kilometrų apsauginių tvorų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šie pokyčiai tiesiogiai palies tūkstančius gyventojų:
„Šiemet užversime senosios „betonkės“ istorijos puslapį. Vilnių ir Uteną sujungs modernus ir saugus kelias. Mūsų tikslas – kad sutvarkyta infrastruktūra tarnautų ilgus dešimtmečius, o kiekviena investicija turėtų konkretų adresatą: ar tai būtų saugesnis tunelis važiuojantiems į darbą, ar pagaliau asfaltuotas žvyrkelis šalia namų.“
Tiltų krizės sprendimas: tempas nemažėja
Pastaraisiais metais išryškėjusi prasta Lietuvos tiltų būklė išlieka prioritetų sąraše. Nors pernai pavyko sutvarkyti 29 tiltus, iššūkių vis dar lieka – šiuo metu šalyje fiksuojami 142 blogos būklės tiltai.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas akcentuoja ambicingus tikslus:
2026 m. planas: bus sutvarkyti 25 tiltai.
Ilgalaikė vizija: iki 2028 m. pabaigos planuojama atnaujinti dar 105 kritinės būklės tiltus.
Tarp svarbiausių objektų – tęsiama Krunos tilto (A1 magistralėje) rekonstrukcija, kurią planuojama užbaigti 2027 m. pavasarį. Taip pat pradedamas kapitalinis remontas viename intensyviausių šalies mazgų – Kaune esančiame Alfonso Meškinio tilte per Nerį ir viaduke per Jonavos gatvę.
Spūsčių mažinimas ir strateginė „Via Baltica“ plėtra
Vilniaus regiono vairuotojams itin svarbi žinia – šiemet bus baigtas Tarandės tunelis po A2 magistrale. Tikimasi, kad šis mazgas iš esmės išspręs ilgametes spūstis ties posūkiu į Tarandę ir padidins saugumą Ukmergės kryptimi.
Strateginis dėmesys skiriamas ir tarptautiniams koridoriams:
„Via Baltica“ (A5): Pradedami rangos darbai ruože šalia Kauno (nuo 16,46 iki 23,32 km), įrengiant jungiamuosius kelius.
Šiaurinė kryptis: Rengiamas specialusis planas ruožams nuo Kauno iki Latvijos sienos (A8, A10 ir A17). Siekiama, kad visa ši magistralė ateityje taptų keturių eismo juostų keliu.
Dėmesys regionams: žvyrkeliai ir saugumas
Nepamiršti lieka ir atokesnių vietovių gyventojai. 2026 m. planuojama išasfaltuoti 100 kilometrų žvyrkelių, o dar dėl 80 kilometrų bus pasirašytos naujos sutartys.
Pavyzdinis projektas regionuose – kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris atkarpos remontas. Čia bus ne tik atnaujinta danga, bet ir įdiegtas visas saugumo priemonių arsenalas: nuo greičio mažinimo kalnelių iki naujos žiedinės sankryžos Kapčiamiestyje.
„Via Lietuva“ vadovo M. Gedaminsko teigimu, 2026-ieji bus intensyvaus darbo metai, orientuoti į ilgalaikę naudą valstybei: „Mes koncentruojamės į 100 kilometrų blogiausios būklės magistralių sutvarkymą ir nuoseklų tiltų sąrašo trumpinimą, kad eismo dalyviai pokyčius pajustų kasdien.“
