Ar dar kas prisimena, kai kiemuose, prisisėmus plastikinius kibirėlius vandens, buvo
plaunami automobiliai? O kaip tekdavo graibyti monetas iš kišenių, norint susimokėti
parkomate už automobilio stovėjimą? O kur dar reikiamos detalės paieškos sąvartyną
primenančiuose laužynuose ir privalomas šūsnies automobilio dokumentų vežiojimasis? Šie
ir daugybė kitų įpročių lieka užmarštyje dėl ištobulintų paslaugų ir skaitmeninių technologijų –
dabar vairuotojams smagu juos prisiminti su šypsena.
Vietoje turgaus – į interneto platybes
Vertindamas ryškesnius per pastaruosius dešimtmečius įvykusius vairuotojų kasdienybės
pokyčius, automobilių istorijos patikros portalo „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas
Buzelis šypsosi, kad šiandien jau užaugo karta, kuriai pati transporto priemonės nuosavybė
tapo atgyvena. Žinoma, didžioji dalis gyventojų vis dar perka automobilius, bet tai daro visai
kitaip nei prieš keletą dešimtmečių.
„Nė nepastebėjome, kaip nebeliko atsiskaitymo grynaisiais. Absoliuti dauguma žmonių perka
norimus tiek naujus, tiek naudotus automobilius lizingu. Įsigijimo procesas tapo gerokai
labiau skaitmenizuotas ir paprastesnis, nebetikslinga stovėti ilgų eilių prie „Regitros“
padalinių, nes beveik viską galima padaryti per nuotolį, internetu“, – sako specialistas.
Jis pastebi, kad ir pačių automobilių dabar ieškoma visiškai kitaip.
„2004–2005 metais žmonės važiuodavo automobilio pirkti į turgų arba skaitydavo laikraščių
skelbimus. Dabar absoliuti dauguma pirkėjų automobilius renkasi arba internetu, arba tiesiog
važiuoja pas žinomus pardavėjus“, – teigia M. Buzelis.
Monetų prireikia vis rečiau
Dar viena atgyvena – mokėjimas monetomis už stovėjimą, nes jau senokai už šią paslaugą
galima atsiskaityti mobiliojo ryšio priemonėmis (siunčiant SMS žinutes) ar programėlėmis.
Anot M. Buzelio, panašiai yra ir su automobilių plovyklomis.
„Grynųjų neturėjimas yra gerokai platesnį lauką apimantis reiškinys. Daugybė žmonių
grynųjų pinigų kasdieną apskritai nesinešioja, nes jų tiesiog nebereikia. Už gausybę
paslaugų, pavyzdžiui, automobilio plovimą, galima susimokėti kitaip. Nors savitarnos
plovyklose dar dažnai naudojami žetonai ar monetos, dabar jau galima tiesiog atsisiųsti
plovyklos programėlę ir paslaugas užsakyti per ją. Tuo tarpu tunelinėse plovyklose grynųjų
visai nebereikia“, – pažymi pašnekovas.
Vairuotojams skirtos įvairių sričių programėlės yra viena sparčiausiai naudojimąsi
paslaugomis transformavusių priemonių. Nuo elektromobilių įkrovimo iki automobilių plovimo
– šių paslaugų aprėptis nuosekliai auga. Pavyzdžiui, vienos populiariausių automobilių
švaros sprendimų bendrovės „PRO BRO Express“ programėlėje galima ne tik bekontakčiu
būdu atsiskaityti už paslaugas, bet ir įsigyti norimą tunelinės plovyklos abonementą, valdyti
įsigytas paslaugas, rasti artimiausią plovyklą ir pan.
Skaitmenizacijos bumas
Tiek paprastų vairuotojų, tiek ir automobilių entuziastų įpročius smarkiai pakeitė elektroninės
komercijos populiarumo banga. Ištobulėjusios interneto parduotuvės ne tik gerokai
pakoregavo pirkėjų galimybes, bet ir pakėlė paslaugos kokybę į visiškai kitą lygį. M. Buzelio
manymu, turbūt visi, kas yra susidūrę su reikiamos automobilio detalės paieškomis
autolaužynuose, pripažins, kad tai nebuvo pati maloniausia patirtis.
„Dabar gi kone viską gali padaryti internetu. Yra daugybė patikimų elektroninių parduotuvių,
jose tiesiog išsirenki norimą prekę ir ją tau atsiunčia į namus“, – sako pašnekovas. Jis
priduria, kad skaitmeninės technologijos smarkiai pakeitė automobilių draudimo būdą: dabar
internetu perkame draudimo polisus, netgi deklaruojame eismo įvykius. Viskas užfiksuojama
ir įsigalioja nedelsiant.
„Ištobulėjus skaitmeninėms technologijoms, nebereikia vežiotis daugybės dokumentų, nes
dabar pakanka tiesiog identifikuoti vairuotoją. Kai kurie žmonės dėl šventos ramybės
vežiojasi dokumentų fotokopijas telefonuose – tai tik patvirtina, kaip išaugo galimybė rinktis,
kas kam patogiau“, – pastebi M. Buzelis.
Kiemo plovyklų nebeliko
Anot specialisto, visiškai pasikeitė net ir tokia veikla kaip automobilių plovimas. Prieš tris
dešimtis metų kiekvieną savaitgalį daugybėje daugiabučių kiemų galėdavome išvysti, kaip
stropūs vairuotojai kibirėlyje suvilgyta kempine šveičia savo transporto priemonę, o dabar
kažin ar kam net galėtų šauti į galvą tokia keista mintis.
Ir ne tik dėl to, kad plauti automobilius kiemuose draudžia teisės aktai, – tiesiog didžioji
dauguma vairuotojų nenori gaišti laiko, užkrauti vietą namuose įvairiais plovikliais, o ir
technologiškai ištobulintų plovimo paslaugų teikėjai siūlo ne vieną parankesnę alternatyvą.
Štai 19 tunelinių plovyklų visoje Lietuvoje turinti minėta bendrovė „PRO BRO Express“ jau
įpratino vairuotojus laikytis savotiškos automobilių priežiūros higienos. Visos jos plovyklos
yra greta pagrindinių eismo arterijų, o automobilis gali būti kruopščiai nuplautas per
maždaug 96 sekundes. Dėl paslaugos prieinamumo, patogumo ir greičio tunelinės plovyklos
tapo dar vienu ryškiu vairuotojų įpročių pokyčiu. Reguliariai plaunami automobiliai rečiau
rūdija ir ilgiau išlaiko savo vertę.
Be to, dabar Kauno vairuotojams (nuo liepos mėnesio ir Vilniuje) suteikiama galimybė
paprasčiau išspręsti ir dar vieną su transporto priemonių švara susijusį klausimą. Kai kuriose
„PRO BRO Express“ plovyklose jau diegiami ir greitieji salono valymo tuneliai, kuriuose vos
per 8 minutes sausai išvalomas automobilio salonas, išplaunami kilimėliai bei nuvalomi
langai. Tad automobilių savininkai lengviau susidoros su dar vienu vis kylančiu rūpesčiu.
Evoliucionuoja
Žinoma, gerokai pasikeitė ir patys automobiliai. M. Buzelio teigimu, šioje srityje iš esmės visi
pokyčiai yra evoliuciniai ir susiję su vartotojų patogumu.
„Pavyzdžiui, faktiškai nebeliko naktimis kaukiančių signalizacijų, o saugumo sistemos tapo
dar patikimesnės. Naujesniuose automobiliuose nebelieka ir fizinių raktelių, nes juos keičia
kišenėje nešiojami kompaktiški pulteliai ar net skaitmeniniai raktai telefonuose. Jau turbūt
niekas ir nebeatsimena tokių archajiškų daiktų kaip pedalų ar vairo užrakinimo priemonės“, –
vardija automobilių specialistas.
Reziumuodamas jis priduria, kad neįmanoma nepastebėti ir to, jog, rinkdamiesi transporto
priemonę, šių laikų dvidešimtmečiai turi svarų pranašumą prieš 2000-ųjų dvidešimtmečius.
„Jų perkamoji galia ir pasirinkimo galimybė yra gerokai didesnė nei anais laikais, tai taip pat
neatsiejama nuo bendro pasitenkinimo vairuojamais automobiliais“, – atkreipia dėmesį
pašnekovas.