Italų dizaino studija „GFG Style“ pristatė vienetinį superautomobilį „Peralta S“, sukurtą pagal „Maserati MC20“, skirtą meksikiečių automobilių kolekcininkui Carlosui Peraltai ir jo sūnums – Juanui Carlosui ir Nicolasui. Šiuolaikinėms technologijoms pritaikytas „Peralta S“ kėbulas perteikia 1971 m. koncepcinio automobilio „Maserati Boomerang“ estetiką, kuris, nors ir netapo serijiniu modeliu, tapo viena iš to meto stiliaus ikonų.
Vienas iš italų automobilių dizaino ramsčių, 86-erių Giorgetto Giugiaro, laimei, dar yra gyvas ir sveikas, o 2015 m., pasitraukęs iš „Italdesign“, padeda savo sūnui Fabrizio Giugiaro vadovauti nuosavai studijai „GFG Style“, kuri per daugelį metų įvykdė nemažai automobilių ir pramoninio dizaino užsakymų, pagamino daugiau kaip 500 modelių ir prototipų. Fabrizio Giugiaro, be kita ko, prisidėjo prie pripažintos „Hyundai N Vision 74“ koncepcijos, kuri ateityje bus paversta mažos serijos modeliu. Peralta S yra brangus „GFG Style“, kaip kėbulų gamintojos, darbas, už kurį dosniai sumokėjo Carlosas Peralta ir kuris buvo pavadintas jo vardu.
„Peralta S“ įkvėpė Giorgetto Giugiaro sukurtas ‚Maserati Boomerang‘ konceptas, kurio maketas pirmą kartą buvo pristatytas 1971 m. Turino automobilių parodoje. 1972 m. „Boomerang“ tapo visiškai funkcionuojančiu prototipu, sukurtu pagal 310 AG V8 variklį turintį „Maserati Bora“ kupė. Boomerangas niekada nebuvo pradėtas gaminti, tačiau jis paliko ryškų pėdsaką automobilių dizaino istorijoje kaip tipiškas septintojo dešimtmečio sportinių automobilių atstovas, pasižymintis išmoningai pleišto formos siluetais.
Lygesnio kėbulo dėka „Peralta S“ nėra toks panašus į kaltą kaip „Maserati Boomerang“, tačiau vis tiek puikiai perteikia septintojo dešimtmečio dvasią. Beveik visa anglies pluošto kėbulo apdaila pagaminta iš poliruoto aliuminio, kurio išorė nesiskiria nuo tamsinto stiklo, todėl kėbulas atrodo kaip monolitinė skulptūra. Priekinis spoileris, galinis difuzorius ir slenksčiai pagaminti iš anglies plastiko.
Į dvivietį „Peralta S“ saloną galima patekti pakėlus didžiulį kupolą, pro kurį patenkama į dviejų vietų kabiną. Šoniniai liukai palengvina įlipimą ir išlipimą ankštose vietose. Išorinių veidrodėlių vaidmenį atlieka nedidelės kameros ant kojelių, įrengtos virš priekinių ratų arkų. Į automobilio galą integruotas ištraukiamasis antsparnis – jį pakėlus prie galinių žibintų atsiranda papildomos sekcijos, sudarančios originalų šviesos ir šešėlių raštą.
Originalaus „Maserati MC20“ interjeras buvo iš esmės pakeistas: „Peralta S“ superautomobiliui pagamintas naujas priekinis skydelis su integruotais galinio vaizdo kameros ekranais. Kad būtų galima greitai pasiekti visas pagrindines funkcijas, ant vairo įrengti keli papildomi mygtukai. Centrinei konsolei suteiktas naujas dizainas ir papildomi mygtukai. Naujosios sėdynės, vizualiai suskaidytos į horizontalias dalis, yra duoklė septintajam dešimtmečiui, kaip ir metalizuotos odos apmušalai.
„Maserati MC20“ ‚GFG Style‘ techninė komplektacija nebuvo pakeista – tai reiškia, kad išliko 3,0 l benzininis biturbo variklis ‚V6 Nettuno‘ (630 AG, 730 Nm) ir 8 pavarų dėžės ‚robotas‘ su dviem sankabomis, visą galią per savaime užsiblokuojantį diferencialą perduodantis galiniams ratams. Dinaminės „Peralta S“ charakteristikos neatskleidžiamos, tačiau, tikėtina, jos nedaug skiriasi nuo „Maserati MC20“, kuris pirmąjį „šimtuką“ įveikia per 2,9 sekundės ir gali įsibėgėti iki 325 km/h.
„GFG Style“ nenurodo, kiek ‚Peralta S‘ kainavo Meksikos klientui, tačiau akivaizdu, kad kalbama apie septynženklę sumą eurais.
