Laisvai samdomas operatorius, prodiuseris, montažo režisierius, šių metų Benedikto Vanago komandos Dakaro ralyje videografas, Silvestro Belt vaizdo klipų „Eurovizijai“ autorius Vytautas Valaitis savo karjerą pradėjo dar mokykloje – savamokslis moksleivis jau filmavo vestuves. Vis dėlto, anot Vytauto, gyvenimas ir karjera būtų pasisukę visiškai kitaip, jei jis būtų nusprendęs nestoti į universitetą.
„Universitetas tikrai nėra vien tik studijos. Man tai buvo lyg smėlio dėžė, kurioje galėjau eksperimentuoti, dalyvauti įvairiose bendruomenėse ir realizuoti save. Man ši laisvė leido kartu su studijomis vystyti savo veiklas, susirasti svarbių ryšių ir netgi atrasti būsimą žmoną“, – pasakojo vyras.
Papildoma specialybė – saugi ateitis
Nors Vytautas yra vaizdo įrašų kūrėjas, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jis studijavo Informacinių technologijų sistemas. „Labai seniai žinojau, kad norėsiu studijuoti informatiką. Dar ketvirtoje ar penktoje klasėje pradėjau domėtis elektronika, kompiuteriais, dalyvavau programavimo olimpiadose ir iki septyniolikos buvau įsitikinęs, kad informatika bus mano kelias. Bet atsitiko kitaip – netikėtai atradau filmavimą. Mokykloje vis montuodavau projektus, kartais filmavau, kaip žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Kai įsigijau telefoną, kurį galėjau panaudoti filmavimui, įvyko lūžis. Pirmiausia nufilmavau mokyklos renginį, vėliau sukūriau reklaminį filmuką kavinei ir už tai gavau pirmuosius 40 eurų. Šis patyrimas leido suprasti, kad filmavimas gali tapti ne tik hobiu, bet ir profesija“, – pasakojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigęs vyras.
Susidomėjimas informatika niekur nedingo, bet naujoji karjera atrodė spalvingesnė ir patrauklesnė. Užsakymai mokslams netrukdė, o vasaromis, kai bendraklasiai vykdavo uždarbiauti į pajūrį, Vytautas važiuodavo filmuoti vestuvių. „Nežinau, kiek buvo to suaugusiojo jausmo, nes dar neturėjau net vairuotojo pažymėjimo – į vestuves reikdavo nukakti autobusu“, – prisimindamas juokėsi operatorius, kuriantis vaizdo turinį ne tik VDU, bet ir kitoms gerai žinomoms įmonėms ar scenos atlikėjams.
O kaip pamokos ir egzaminai? Vytautas prisipažįsta, kad nesistengė mokytis dešimtukais – laisvą laiką skyrė pomėgiams ir būreliams. „Tėvai mane palaikė. Mamai buvo svarbu, ne kad turėčiau veiklos, kažką naujo išmokčiau ir save geriau pažinčiau. Dvyliktoje klasėje tik primindavo, kad nepramiegočiau egzaminų“, – pasakojo jis.
Neapsispręsdamas, kurį karjeros kelią pasirinkti – ar pirmąją savo meilę informatiką, ar jau finansinę naudą nešantį operatoriaus darbą, Vytautas stojo į abi specialybes. Vis dėlto, koją pakišo, kaip pats sako, savamoksliškumas, nes prastai pasirodė stojamajame egzamine į VDU Naujųjų medijų programą.
„Kažkiek nusivyliau, nes tuomet buvau įsitikinęs, kad viską moku ir viską žinau. Tačiau vistiek įstojau į VDU. Jaučiau, kad čia bus kažkokia laisvė studijuojant, galėsiu lygiagrečiai tęsti savo veiklą – ir tikrai neapsirikau“, – nurijęs kartėlį Vytautas suprato, kad gyvenime turėti planą b, tai yra, kitą specialybę nei darbas, užtikrina papildomą saugumą.
Svarbiausia – bendruomenė
„VDU privalumas, kad gali pats kaip nori susidėlioti tvarkaraštį. Tai netgi studijuodamas ne tai ką svajojai, gali pasirinkti dalykų, kurie tave domina. Papildomai mokiausi kūrybinio rašymo, kino, anglų kalbos paskaitose sutikau bendrakursių iš įvairiausių pasaulio šalių, kas irgi atveria akis ir suteikia kitokios patirties“, – pasak Vytauto, daugiausia patirties jam davė VDU laisvalaikio užsiėmimai – lankė filmavimo būrelį, išbandė šokius, vos nenuėjo net į chorą – o kur dar VDU teatras, „Modusas“ ir kiti.
Vis dėlto, po paskaitų daugiausia laiko vyras praleisdavo Studentų atstovybėje, kur pasakoja susiradęs net būsimą žmoną: „Universitetas duoda galimybę ne tik studijuoti, bet ir įprasminti save per papildomus dalykus. Man svarbiausia yra bendruomenė. Kadangi esu laisvai samdomas, tai kiek pastangų įdedu susirasdamas pažintis, kiek bendrauju su tais žmonėmis, tokia ir yra mano bendruomenė. Žmonės, su kuriais iki šiol palaikau ryšį, esame draugai, – dauguma ir yra iš VDU Studentų atstovybės“.
Universiteto bendruomenė Vytautui padėjo ir prisijaukinti Kauną. Vyras girdėjo daug istorijų gargždiškių, kurie po studijų sugrįždavo namo, nes kituose miestuose nepritapo. „Visą savo laiką jie praleido studijose, nieko papildomai nedarė, todėl neprisirišo nei prie vietos, nei prie žmonių“, – pašnekovas iš pradžių Kauną rinkosi dėl patogesnės logistikos keliaujant iš Klaipėdos, taip pat dėl miesto kompaktiškumo, o galiausiai Kaunas prilipo dėl ryšių, sukurtų VDU.
Įgūdžiai yra turtas
„Žmonės bijo nepatogių kelių. Nepatogu yra nepatekti į savo svajonių studijas. Bet universitetas tikrai nėra vien studijos ir studijuodamas ne tai, ką nori, vis tiek gali susikurti savo karjeros kelią“, – drąsino moksleivius Vytautas, tiek paskaitose, tiek savanoriaudamas Studentų atstovybėje įgavęs visumą įgūdžių, be kurių nebūtų patyręs tokios karjeros sėkmės, kokią turi dabar.
„Nemanau, kad dabar būčiau tokioje geroje pozicijoje, jeigu nebūčiau baigęs VDU. Gal tuo metu iki galo nesupranti kam tai bus naudinga, bet galiausiai skirtingus įgūdžius pritaikai savo profesijai. Kadangi dažniausiai dirbu vienas, tai man pačiam tenka daryti įvairiausius darbus: ir pardavinėti, ir komunikuoti, ir prodiusuoti, ir montuoti, ir filmuoti ir tt. Įgūdžiai yra vienas svarbiausių turtų, ir kuo daugiau turi įgūdžių, tuo esi pranašesnis, ir tuo daugiau gali padaryti“, – pasakojo Vytautas.
Moksleiviams jis patarė klausyti savo širdies ir studijuoti ne tai, kas yra perspektyvu, saugu, finansiškai patogu ar ką pataria tėvai ar artimieji. „Svarbu dar mokykloje veikti kuo daugiau, kad atrastumėt kuo daugiau skirtingų veiklų, o iš jų – savo mėgstamiausią. Iš dalies gal ir teisūs žmonės sakydami, kad hobį reikia pasilikti hobiui, bet jei tu vėliau gailėsies, kad tas hobis nėra tavo darbas, tai gal vertėtų paversti jį darbu. Daryti tai, ką iš tikrųjų nori daryti“, – anot Vytauto, tėvai tikrai linki savo vaikams geriausio, bet jie nebūtinai supranta, kokie tavo norai, dažnai pasėja abejonę savimi.
„Iš kiekvienos profesijos galima uždirbti, jeigu tai darysi gerai ir turėsi geras asmenines savybes: būsi nuoširdus, atsakingas – visi su tavimi norės dirbti. Tikrai nesu pats geriausias filmuotojas pasaulyje, bet jaučiu, kad žmonės nori dirbti su manimi ne tik dėl įgūdžių, bet ir dėl mano asmeninių savybių. Jei tikėsi tuo, ką darai, tikrai turėsi darbo. O kuo daugiau darbo įdėsi, tuo didesnė galimybė, kad atsidursi tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku“, – drąsino Vytautas.