Keturračiai per pusšimtį metų nuėjo stulbinantį kelią. Jei septintajame dešimtmetyje į juos daug kas žvelgė kaip į rizikingą pramogą ar net itin pavojingas transporto priemones, tai šiandien jie tapo nepamainomais pagalbininkais ūkio darbuose bei ištikimais partneriais bekelės nuotykiuose. Ši transformacija nebuvo atsitiktinė – ją diktavo griežtėjantys saugumo reikalavimai, ūkininkų poreikiai ir technologinė konkurencija, kuri pastaruoju metu įgauna naują pagreitį.
Tragiška triračių pradžia ir saugumo pamokos
Bekelei skirtų transporto priemonių ATV (angl. All-terrain vehicle) istorija prasidėjo 1970-aisiais, kai „Honda“ pristatė triratį modelį US/ATC90. Tai buvo motociklo hibridas su dviem galiniais ratais ir storomis, minkštomis padangomis. Nors aparatas atrodė smagus, jis turėjo esminį trūkumą – triratė konstrukcija buvo neįtikėtinai nestabili.
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad JAV tūkstančiai žmonių patyrė sunkias traumas, o daugiau nei tūkstantis žuvo šioms transporto priemonėms tiesiog apsivertus. Galiausiai 1988 metais JAV oficialiai uždraudė prekiauti naujais triračiais, o gamintojai buvo priversti ieškoti saugesnės alternatyvos. Tai tapo stimulu „Suzuki“ dar 1982-aisiais pristatyti pirmąjį keturratį motociklą, padėjusį pamatą dabartinei keturračių architektūrai.
Nuo sportinio azarto iki darbinio arklio
Praėjusiame amžiuje keturračiai daugiausia buvo kuriami pramogai ir sportui. Jie priminė motociklus: turėjo mechanines transmisijas, kietą važiuoklę ir buvo valdomi su didele fizine jėga. Tačiau šio šimtmečio pradžioje įvyko lūžis – pirkėjai suprato, kad keturratis gali pakeisti nedidelį traktorių.
„Evoliucija tiesiogiai susijusi su patogumu“, – teigia bekelės ekspertas Audrius Sutkus. Kadangi keturratis vairuojamas visu kūnu, inžinieriai suprato, kad vairuotojas negali nuolat blaškytis perjunginėdamas pavaras kojomis ar rankomis, kai reikia balansuoti svoriu. Būtent todėl išpopuliarėjo bepakopės diržinės transmisijos (CVT) bei specifinis akceleratoriaus valdymas nykščiu, o ne sukant rankeną, kaip įprasta motocikluose.
2006-aisiais „Yamaha“ rinkai pristatė elektroninį vairo stiprintuvą, kuris ne tik palengvino darbą, bet ir tapo saugumo garantu: atsitrenkus į kliūtį, sistema sugeria smūgį, neleisdama vairui „išmušti“ rankų. Vėliau „Polaris“ įdiegta nepriklausoma galinė pakaba galutinai pavertė keturratį komfortiška transporto priemone.
Iniciatyvą perima technologiniai naujokai
Ilgą laiką keturračių rinkoje dominavo japonų ir amerikiečių gamintojai, tačiau pastarąjį dešimtmetį pastebimas akivaizdus jėgų persiskirstymas. Kol senbuviai tobulino esamus modelius, ambicingi naujokai, pavyzdžiui, „CFMOTO“, užėmė rinką pasiūlydami modernias technologijas už konkurencingą kainą.
Šiandien LED žibintai, spalvoti liečiami prietaisų skydeliai su „Bluetooth“ ryšiu ir tikslios degalų įpurškimo sistemos tapo baziniu standartu net pigesniuose modeliuose. Maža to, naujieji rinkos lyderiai pradėjo diktuoti ir ateities madas.
Žvilgsnis į ateitį: hidraulinė pakaba ir keturi vairuojami ratai
Keturračių inovacijos nesustoja ties patogiu balnu ar galingu varikliu. 2025 m. pabaigoje pristatyta „CFORCE TECH GEN 4“ koncepcija parodė, kad kitas žingsnis – išmanioji važiuoklė. Ateities keturračiai turės hidraulinę pakabą, kuri pati reguliuos prošvaisą pagal kelio dangą, bei keturis vairuojamus ratus, leidžiančius apsisukti beveik vietoje.
Integruotos elektroninės stabilumo sistemos ir adaptyvus apšvietimas rodo, kad keturratis galutinai atsikrato „pavojingos priemonės“ etikėtės ir virsta aukštųjų technologijų mašina. Ar šie naujausi išradimai taps kasdienybe, parodys laikas, tačiau viena aišku – per pusšimtį metų keturratis iš primityvaus triračio evoliucionavo į vieną universaliausių transporto priemonių pasaulyje.
