Šaukštas deguto statinę medaus sugadina – tai senas kaip pasaulis lietuviškas posakis, tinkantis visoms situacijoms. Pavyzdžiui, dėl kelių chuliganų visuomenėje keturratininkai neretai palaikomi triukšmingais ramybės drumstėjais. Kaip važiuoti, kad prieš aplinkinius keturračio savininkas nepasirodytų kaip maištautojas ir galėtų su kitais gamtos mylėtojais gyventi harmonijoje?
Stereotipą suformuoti lengva, sulaužyti – sudėtinga
Ne visi BMW vairuotojai yra chuliganai, bet paprastai visi chuliganai renkasi BMW. Tai stereotipiškas posakis, kurį visuomenėje tik sustiprina kiekviena didesnė avarija ar tiesiog nedrausmingas ir neapgalvotas šio prekių ženklo automobilių vairuotojų elgesys. Taip pat kai kurių piliečių akyse visi motociklininkai yra nutrūktgalviai padaužos, lakstantys tarsi tai būtų paskutinė jų diena žemėje ir keliantys pavojų tiek sau, tiek kitiems, nors didžioji dalis motociklų vairuotojų – itin bendruomeniški, kultūringi, išsilavinę ir pavyzdingi.
Pakanka kelių rezonansinių įvykių, kad su vienos ar kitos transporto priemonės specifika nesusipažinę piliečiai susidarytų apie ją prastą nuomonę. Ilgą laiką nuo to kenčia ir keturratininkai.
Nors daugeliui ši transporto priemonė ūkyje atstoja nedidelį traktorių, dirba sunkius darbus, padeda pasiekti neprivažiuojamas, o kartais ir neprieinamas vietas, vos išvažiavęs į viešą kelią papramogauti net ir pavyzdingas vairuotojas neretai sulaukia piktų žvilgsnių. Mat žmonės žiniasklaidoje skaitė, kaip chuliganai keturračiais suniokojo miško paklotę nacionaliniame parke ir pabėgo iš įvykio vietos, jie taip pat prisimena pranešimus apie tai, kaip kokiame nors kaime į griovį nuvažiavęs žuvo gerokai įkaušęs keturratį vairavęs asmuo.
Reikia žinoti, kur važiuoti ir kada sumažinti greitį
Jeigu keturračius aplinkiniai dar supranta kaip darbines transporto priemones, tai bekelės bagiai dažniausiai iš karto „gula po peiliu“. Apie džentelmeniškus keliautojus keturračiais ir tvarkingus pramogautojus bagiais rašoma retai, tad santykį su aplinkiniais jiems tenka kurti asmeniškai.
„Visiems savo klientams, perkantiems keturračius, per renginius ir į turus su mumis vykstantiems žmonėms nuolat pasakojame bei mokome: kai važiuojate pro sodybas ar sutinkate pėsčiuosius kelyje, reikia sumažinti greitį, ramiai pravažiuoti, netgi pamoti ranka ar nusišypsoti. Tai kuria gerą ryšį su aplinkiniais“, – apie diegiamą kultūrą pasakoja parduotuvės „Motorider“ specialistas ir bekelės transporto priemonių lenktynininkas Adomas Gančierius.
Užkietėjęs keturratininkas sako, kad, visų pirma, norint netapti „blogiečiu“, reikia kruopščiai susipažinti su Kelių eismo taisyklėmis, kurios nurodo, kur galima važiuoti šiomis transporto priemonėmis. Jų vieta – keliuose: ar tai būtų vieši asfaltuoti keliai, kaimo žvyrkeliai, ar apaugę bei pažliugę servitutiniai keliai.
Keturračiais ir bagiais negalima važiuoti per miško paklotę, pievas (jeigu jos nepriklauso jums arba savininkas nesuteikė leidimo), taip pat takeliais, skirtais pėstiesiems ar dviratininkams. Tai motorinės transporto priemonės, tad jų naudojimo ribos yra aiškiai apibrėžtos. Absoliuti dauguma Lietuvoje parduodamų keturračių registruojami kaip žemės ūkio technika (ratiniai traktoriai) – dėl šios priežasties šioms transporto priemonėms negalima važiuoti magistraliniais keliais.
Su keturračiais ir bagiais smagiausia ten, kur kelias kuo prastesnis, tad į plačius asfaltuotus kelius jie išlenda retai. Tačiau ir keliaujant per miškus tenka kirsti žvyrkelius, vedančius į žmonių namus, ar pravažiuoti gyvenvietes. Tokiose vietose specialistai ragina džentelmeniškai atleisti akceleratorių ir pravažiuoti taip, lyg aplinkiniuose namuose ilsėtumėtės jūs pats.
„Įsivaizduokite, kad patys esate susitvarkę keliuką iki sodybos, ramiai leidžiate laiką, o pro jus keli keturračiai dideliu greičiu praburzgia, išdrasko pravažiavimą. Faktas, kad būtumėte nepatenkintas. Tad pro žmonių namus raginame važiuoti ramiau, visiems bus maloniau“, – sako A. Gančierius.
Mandagumas ir bendruomeniškumas – profesionalo požymiai
O visų geriausia būti „nematomu“ vairuotoju ir nesusidurti su aplinkiniais gyventojais. Maršrutus pasivažinėjimams galima susidėlioti naudojantis įvairiomis bekelės pramogoms skirtomis programėlėmis, kurios rodo smulkiausius servitutinius kelius, saugomas teritorijas, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui: „OsmAnd Map“, „Wikiloc“, „River Map“ ir kt.
Įdomiomis trasomis entuziastai dalijasi socialinių tinklų grupėse, kai kas pardavinėja žemėlapius. Tačiau Lietuva vis dėlto yra gana tankiai apgyvendinta, tad išvengti privačių sodybų kartais nepavyks. Svarbu tuomet susitvarkyti su psichologija.
„Aišku, adrenalinas kartais susiaurina mąstymą, bet reikia visuomet turėti omenyje, kad keturračiai ir bagiai, kaip ir motociklai, skleidžia didesnį garsą. Ir tai, kad kartais reikėtų sumažinti greitį, galioja ne tik pamačius žmones, bet ir gyvūnus. Didelis garsas, greitai judantys objektai juos gąsdina, o tai gali sukelti pavojų – gyvūnai gali išlėkti ant kelio“, – garso poveikį paaiškina „Motorider“ atstovas.
Pakanka kelių chuliganų, kad nuskambėjusios jų istorijos sugadintų visos bendruomenės įvaizdį. O jį atkurti – sunkus ir ilgas darbas, kurio turi imtis kiekvienas save gerbiantis keturratininkas.
Ir daug nereikia: pakanka laiku atleisti akceleratorių ir su šypsena pamoti praeiviams. Kaip ir lenktynininkų atveju: tikri profesionalai savo įgūdžius rodo trasoje, o visuomenėje išlieka mandagūs ir patikimi vairuotojai.
